Laidos panašios – kalba skirtinga
Ne­se­niai Kal­bos ins­pek­ci­ja ti­kri­no va­sa­riš­kas in­for­ma­ci­nes-pra­mo­gi­nes ry­to lai­das – LRT te­le­vi­zi­jos „La­bas ry­tas, Lie­tu­va“ ir LNK „Ry­tas su LNK“.

Laidos panašios – abiejose pateikiama naujausia informacija, su pašnekovais studijoje aptariamos aktualijos, įterpiama ir reportažų. Vis dėlto laidų vedėjų kalba skirtinga – akivaizdu, kad LRT televizijos žurnalistai stengiasi laikytis bendrinės kalbos normų, o LNK laidoje priartėjama prie buitinės šnekamosios kalbos ir kai kurių taisyklių, ypač kirčiavimo, nelabai laikomasi, stinga ir aiškios, taisyklingos tarties. Gramatikos klaidų taip pat daugiau darė LNK laidos vedėjai. Tik nemažą patirtį turinti Živilė Vaškytė prilygo kolegoms iš LRT.

Ilgiausias – Manto Bružo kalbos klaidų sąrašas. Be dominuojančių kirčiavimo klaidų, jame daug vertinių su dalelyte tai, netaisyklingų gramatinių formų ir junginių: yra padidinto (=padidėjusio) gaisringumo pavojus; jeigu jau kalbant (=jeigu jau kalbėtume) apie tai, nuo ko mes paprastai startuojame; perkant (=pirkdami) bilietus pamatome; pasidžiaugsime už mūsų žiūrovus (=pasidžiaugsime mūsų žiūrovais; pasidžiaugsime su mūsų žiūrovais). Gabrielė Tatenskaitė kirčiavimo taisyklėms buvo atidesnė, bet ir ji darė daug gramatikos klaidų, neišvengė neteiktinų vertinių: kokį procentą algos išleidi ant losjonų, kremų (=losjonams, kremams); priklausomybę joms (=priklausomybę nuo jų) gydyti sudėtinga; kiekvienas turime nešti atsakomybę (=būti atsakingas); jeigu galima taip išsireikšti (=pasakyti).

LRT laidos „Labas rytas, Lietuva“ vedėjai Jovita Vitkauskė, Eglė Daugėlaitė ir Ignas Krupavičius padarė po vieną ar dvi gramatikos klaidas, pvz.: jaučiausi kaip prie minus trisdešimt dviejų laipsnių (=kaip esant trisdešimt dviem laipsniams); Justinas mus (=mūsų) dar nepalieka; šiandien dienai (=dabar; šiuo metu; šiandien) kiek jų yra Lietuvoje; atėjo bendro tikslo vedini (=vedami). Po vieną kitą klaidą buvo ir abiejų laidų reportažuose, spaudos, naujienų apžvalgose.