Kruvinas snukis (snukutis)
Sau­sio 13-oji ir Me­di­nin­kai kaip dvi po­li­ti­nės by­los ka­ro nu­si­kal­tė­liams tu­ri bend­rą var­dik­lį.

Tai kaltininkas – nuožmus žvėris arba veidmainiaujantis žvėrelis, kurio snukutis kruvinai pūkuotas.

Tas pats personažas abiem atvejais. Nors jo kaltė žmonijai prasideda nuo 1939 m. sandėrio su Hitleriu, dabar paimkim vien tuos du žudynių Lietuvoje epizodus.

Valstybė – kaltininkė nūnai stebėtinai padeda sieti abi bylas į vieną. Taip, kruvinas snukis yra vienas.

Užuot nusiprausęs ir atsiribojęs, jis mėgina dar tyčiotis apsimetęs teisiniu ir loginiu bepročiu.

Kažkoks „Rusijos tyrimų komitetas“, įgaliotas kelti bylas, gavo Maskvoje aukštesnį nurodymą iškelti jas Lietuvos teisėjams ir prokurorams, tiriantiems Sausio 13-osios karinį nusikaltimą. Už ką? Už „neabejotinai nekalto asmens patraukimą atsakomybėn“. Pasigaminę tokį straipsnį.

Apie iš anksto žinomą „neabejotinai kaltą“ (jeigu įtariamas) bus tekę girdėti ir jiems nuo Stalino laikų, o Ramūnas norėtų tai Naisiuose pratęsti. Bet štai iš anksto žinomas „neabejotinai nekaltas“, kurio šiukštu nevalia nė paklausti, – čia šis tas nauja visoje sovietų dabartinėje teisėje.

Gal jie ištyrė, tąsyk ačiū. Tik neatsako į laiškus. Žino tiesą kitaip.

Nenuostabu, kad jeigu tu – kremliokų „mūsiškis“, tai neabejotinai nekaltas. (Kaip tas, kuris nunuodijo A. Litvinenką, už šį žygį paskirtas net Dūmos nariu). Tačiau nuostabu, kad mafijos „krugovaja poruka“ norima išplėsti į tarptautines erdves, draudžiant net tirti nusikaltimus be šefo Maskvoje leidimo. Čia – vienas tikslų; kol kas gal zondažas.

Bepročių provokacijoje tad esama savos išminties. Homo iuris sovieticus, jau užvaldęs auksabonę Maskvą, eina užkariauti pasaulio.

Jei pažvelgtume į „Rusijos pliurpimų komiteto“ sukurtą situaciją adekvačiai – pasakyčiau, simetriškai, ką mėgsta Kremlius, – tai būtent ano komiteto nariams derėtų kelti Lietuvos ir tarptautines bylas už teisėjų bauginimą, trukdymą vykdyti teisingumą. Interpretuotų tai kaip lietuvišką agresiją, santykių gadinimą, gal jie to ir siekia (antras tikslas). Tad ar verta rimtai valstybei „ginčytis su kvailiu“, anot rusų klasiko A. Puškino?

Turbūt nereikia. Gana to, jog patys išsidūrė, prisipažino esą nusikaltimo bendrininkais, M. Golovatovo sėbrais. Užstojam savą vyruką, čia dabartinė Rusijos teisėsaugos vizitinė kortelė.

O ar Michailas Gorbačiovas toks jau savas? Ant jo patys vežimais verčia trąšas už Sovietų Sąjungos griūtį – kodėl nepasiuntei savo „Alfos“ su tankais visur aplink? Bet vis dėlto savas, norėjo išlaikyti deržavą su visais užgrobimais, tik buvo silpnas. Todėl ir Lietuvos prokuratūrai nuo seno nurodyta: jokių kaltinimų, net tiriamųjų klausimų Michailui Sergejevičiui!

Vykdom, taigis, kitaip nepaaiškinsi. Juk net dėl Medininkų nedrįstame paklausti: „tamsta Amerikos prezidentui Bushui, tądien viešėjusiam Maskvoje, pažadėjote – aš pats, Gorbačiovas, imsiuosi tirti šį baisų atsitikimą Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje... Tai kur to tyrimo rezultatai, bent pėdsakai?“

Matyt, Lietuvos prokurorams uždrausta net laiškelį tokį Maskvon parašyti. Tad kas, teisingumo riteriai, jums uždraudė? Papasakokit, įdomu. O kokiais laiškais kreipėtės į Vokietiją, kad liko be atsakymų?

„Laisvės radijui“ prieš kelias dienas, liepos 27, pakomentavau, jog Maskvos trenktuolių iškeltos bylos Lietuvos teisėjams – vis dėlto rimtas dalykas. „Mūsų teisėjams dabar reikia saugotis išvykų į užsienį Rytuose. Tai labai rizikinga. Turi vengti net atsidurti arti sienos, nes juos gali pagrobti, nusitempti į Rusijos pusę ir apkaltinti, kad neteisėtai kirto sieną. Ir nuteisti, kaip Estoną Kochverį arba Nadeždą Savčenko. Žinomi būdai, todėl su bepročiais privalai būti atsargus.“

Nesusilaikiau neperspėjęs per „Laisvę“ visos anos pusės kartu su savo tautiečiais, nes ir mes jau lyg ten esame. „Verčiau Vakarai suvoktų, kad Rusijoje nėra nei įstatymų, nei teismų, nei prokurorų. Yra tiktai kalėjimai ir politikai. O politikai nurodinėja ir prokurorams, ir teisėjams, kaip kuriuo atveju elgtis. Visi įstatymai praštampuoti Kremliuje, o Dūma tik rankeles kiloja.“

Suvokim tai prieš jaudindamiesi dėl kokių ten eilinių kruvino veidelio išsidirbinėjimų.