Kremlius mobilizuoja jėgas Briuselyje?
Pra­ei­tą sa­vai­tę Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) na­rė Lai­ma And­ri­kie­nė pa­tal­pi­no sa­vo pa­sky­ro­je so­cia­li­nia­me tink­le Fa­ce­book EP Ža­lių­jų frak­ci­jos or­ga­ni­zuo­to ren­gi­nio prog­ra­mos nuo­trau­ką. Tai ilius­tra­vo Krem­liaus pro­pa­gan­dos ir jai pri­jau­čian­čių (ar ja šven­tai ti­kin­čių) žmo­nių veik­lą bend­roeu­ro­pi­niu mas­tu – Briu­se­ly­je. Itin cha­rak­te­rin­gas bu­vo ren­gi­nio pa­va­di­ni­mas – „Po­li­ti­niai per­se­kio­ji­mai Bal­ti­jos ša­ly­se“.

Renginio dalyviai, anonsuoti programoje, irgi gana specifiniai – tai ir buvusi Europos Parlamento nuo Latvijos narė Tatjana Ždanok –arši „rusakalbių teisių gynėja“, tai ir savotiškas estiškas jos atitikmuo, dabartinė EP deputatė Jana Toom, tai ir buvęs Klaipėdos Tarybos narys, kontroversiškais pasisakymais apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą pagarsėjęs Viačeslavas Titovas bei šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamojo Algirdo Paleckio advokatas Algis Petrulis.

Ar atsižvelgiant į visą tai galima teigti, jog Kremlius stiprina savo puolimą prieš Baltijos šalis bendraeuropiniame lygmenyje? Atsakymas į šį klausimą yra komplikuotas, nes vienu metu galima pasakyti ir „taip“, ir „ne“. Pabandysiu paaiškinti tokio atsakymo dvilypumą.

Viena vertus, aktyvesnis dėmesys Baltijos šalims gali būti siejamas tiek su artėjančiais rinkimais į Europos Parlamentą, kurie turėtų įvykti gegužės pabaigoje, tiek su specifiniais dalykais – tokiais, kaip, pavyzdžiui, laukiamas nuosprendis Sausio 13-osios byloje.

Kita vertus, minėtas renginys pilnai atitinka propagandinio Kremliaus puolimo prieš Baltijos valstybes tradiciją ir logiką.

Kita vertus, minėtas renginys pilnai atitinka propagandinio Kremliaus puolimo prieš Baltijos valstybes tradiciją ir logiką. Pirmi kaltinimai Lietuvai, Latvijai ir Estijai „pažeidinėjant žmogaus teises“ (pirmiausiai – rusakalbių Baltijos šalių gyventojų padėties kontekste) pradėjo skambėti beveik iškarto po Sovietų Sąjungos žlugimo. Toks kaltinimas pasirinktas irgi neatsitiktinai – žmogaus teisės ir laisvės yra viena iš pamatinių dabartinio Vakarų pasaulio vertybių. Savo laiku Kremlius naudodavo šią temą, siekdamas sutrukdyti Baltijos šalių integracijai į Vakarų pasaulį, palikti Lietuvą, Latviją ir Estiją savo geopolitinės gravitacijos erdvėje.

Puolimas, panaudojant „politinių represijų“ temą, neprarado savo aktualumo ir šiandien. Minėtas ir kiti panašūs renginiai iš tikrųjų turi net kelis galimus tikslus. Vienas jų – apšmeižti Baltijos valstybes partnerių akyse. Pasinaudoti tokiu renginiu neabejotinai sieks ir vidinė Kremliaus propaganda, skirta Rusijos gyventojams. Taip siekiama parodyti Baltijos šalis ne kaip posovietinės erdvės sėkmės istoriją, bet kaip nevykusias, nuo savo kompleksų kenčiančias bei žlungančias valstybes. Tai taip pat galimybė kalbėti apie „Vakarų pasaulio veidmainiškumą“, formuluojant mintį taip – „žiūrėkite, Vakarai kalba apie žmogaus teises, bet priėmė į ES ir NATO valstybes, kurios vykdo politines represijas“.

Vėlgi, visas šis „propagandinis receptas“ nėra naujas. Jis daugelį kartų buvo aprobuotas – ir ne vien propagandiniuose išpuoliuose prieš Baltijos valstybes, bet ir siekiant paveikti kitų posovietinių šalių įvaizdį. Atitinkami naratyvai buvo naudoti prieš Ukrainą ir Gruziją.

Akivaizdu, kad aptariamo renginio siekis turėjo ir specifinių aspektų. Galima numanyti, jog V. Titovas buvo pakviestas dalyvauti šiame renginyje, kad pavaizduotų „nukentėjusį dėl tiesos“ (ar bent dėl „kitokios nuomonės“), o dabar už grotų esantį A. Paleckį Kremliaus propagandai patogu vaizduoti kaip „Lietuvos kruvinojo režimo“ ir „specialiųjų tarnybų“ auką.

Galima numanyti, jog V. Titovas buvo pakviestas dalyvauti šiame renginyje, kad pavaizduotų „nukentėjusį dėl tiesos“ (ar bent dėl „kitokios nuomonės“), o dabar už grotų esantį A. Paleckį Kremliaus propagandai patogu vaizduoti kaip „Lietuvos kruvinojo režimo“ ir „specialiųjų tarnybų“ auką.

Nesmagu, kad toks renginys vyko Briuselyje, Europos Parlamente, tačiau, kita vertus, su tuo reikia tiesiog susitaikyti kaip su faktu. Seniai žinoma, kad propagandinio fronto kariai noriai naudojasi žodžio laisve bei kitomis europinėmis laisvėmis ir teisėmis savo tikslams – net tam, kad galėtų apkaltinti tuos pačius Vakarų valstybes šias teises pažeidinėjant. Taip pat nieko naujo ir tame, jog Maskva siekia veikti bendraeuropiniu lygiu – taip yra paprasčiau ir efektyviau. Juo labiau, kad Europoje Kremlius randa nemažai jam simpatizuojančių jėgų – nuo kraštutinių dešiniųjų iki kraštutinių kairiųjų. Galiausiai, skaldyti Vakarų pasaulio vienybę yra vienas iš aiškių geopolitinių dabartinės Rusijos tikslų.

BNS nuotr.

Verta paminėti ir tai, jog Europos Parlamentas šiandien yra tokia vieta, kur vieną dieną gali susirinkti netikri „žmogaus teisių“ gynėjai ir šmeižti Baltijos šalis, o kitą dieną gali būti teikiama Sacharovo vardo premija tikriems žmogaus teisių gynėjams iš Rusijos, kurie bando gelbėti savo šalies piliečius nuo Kremliaus savivalės. Šia prasme EP išties paradoksali vieta, kur kai kuriuose koridoriuose kaba plakatai su kūjų, pjautuvu ir raudonosiomis žvaigždėmis (taip savo biurus puošia kai kurie kairieji), o patekti į jį nori net tie, kas netiki susivienijusios Europos idėja.

Kita vertus, minėtas renginys, kurį globoja viena iš EP frakcijų, yra signalas ir mums patiems. Neužtenka būti tiesiog protingiems ir žinoti apie propagandos pavojų ar fiksuoti vadinamojo informacinio karo išpuolius. Tai reikia komunikuoti ir mūsų partneriams bei sąjungininkams, atskleidžiant ir Kremliaus pastangas manipuliuoti informacija bei aktyviai veikti susivienijusios Europos informaciniame ir politiniame lauke. Juo labiau, kad įspėti partnerius tampa vis lengviau, nes Kremliaus propagandos pėdsakų aptinkama jau ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos informacinėje erdvėje.

Taip pat gal vertėtų pradėti platų pokalbį ir apie padėtį su žmogaus teisėmis Rusijoje. Šį pokalbį galėtų padėti palaikyti ir naujoji rusų emigrantų bendruomenė, kuri formuojasi taip pat ir Baltijos šalyse. Patikėkite, jiems yra ką papasakoti.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius