Kol ŠMM miega mokytojai, „Barclays“ išeina iš Lietuvos – ar čia yra kas nors bendro?
Šis bei tas. Mat vi­si ope­ra­ci­jų, pa­slau­gų ir ki­ti cen­trai, ap­tar­nau­jan­tys vers­lą Va­ka­rų ša­ly­se, iš es­mės yra lai­ki­nas eta­pas eko­no­mi­ko­je.

Iš gimtųjų šalių juos iškėlė dėl paprastų priežasčių – atlyginimai Lietuvoje buvo mažesni nei jų namuose, todėl išėjo neblogai sutaupyt.

Dabar atlyginimai paaugo, ir sutaupyt nebeišeina, todėl ciklas kartojasi. „Barclays“ pirmas atėjo, pirmas ir išeina, metams bėgant tą patį padarys ir visi kiti.

Ką darysim ateinančius 10–15 metų, kai iš Lietuvos į Indiją, Ukrainą ir kitas šalis išeis visi paslaugų centrai? Iš ko augsim, ir ką darom, kad tai įvyktų?

Tai nėra blogai, nes mes gavom progą įdarbinti tūkstančius žmonių, išjudinti ekonomiką – visi tie žmonės turi kažkur gyventi, kažkur valgyti, kažkur penktadieniais gerti alų. Mokesčių, beje, irgi susirinkom.

Bet vis tiek būtų gerai pakelti galvą ir užduot sau klausimą: O kas po to? Ypač, kai nuskambėjo toks aiškus skambutis.

O po to bus dar didesnė skaitmenizacija, ir save vairuojantys automobiliai, ir visiškai naujos paslaugos, grįstos 5G ryšiu.

Bus 3D spauda, bus parduotuvės be kasininkų ir robotizuoti sandėliai.

Bus daugybė pokyčių, ir reikės visiškai naujų profesijų.

O mes, leiskite paklausti, ruošiam tas naujas profesija?

Švietimo sistemoje diskusija vyksta ne apie „ką darysim po 10 metų“, o „pakelkit algą“.

Aukštosios mokyklos, šiaip ne taip pradėjusios jungtis, žiūri į ministrės atstatydinimą ir mąsto, kad gal ir nereiks.

Apskritai švietimo reforma, jei apie ką ir koncentruojasi, tai apie amžinąjį laikinumą ir kaip iš to laikinumo dar išsinešti kažkiek sau naudos.

O viešojoje erdvėje mes toliau diskutuojame apie miškus (OK, jau nebe), gėjų paradus (irgi nebe), vaikų vėl mušimą (ir jau tas irgi nebe) bei kitus svarbius klausimus.

Chebra, tikrai svarbus klausimas yra toks, dėmesio: Ką darysim ateinančius 10–15 metų, kai iš Lietuvos į Indiją, Ukrainą ir kitas šalis išeis visi paslaugų centrai? Iš ko augsim, ir ką darom, kad tai įvyktų?

Šiandien gera proga pagalvot apie tą klausimą.

Ir, žinokit, atsakius greičiausiai ir mokytojams pinigų atsirastų.

Andrius Baranauskas – komunikacijos ekspertas. Šis tekstas pirmą kartą publikuotas Andriaus Baranausko „Facebook“ paskyroje