Kodėl moterys turi dirbti du mėnesius per metus už dyką?

Nuolat kalbame apie vyrų ir moterų atlyginimų skirtumus. Beveik visose pasaulio šalyse vidutinis vyrų atlyginimas yra didesnis už moterų. Paprastai moterys dirba prasčiau mokamus darbus arba eina žemesnes pareigas. Labai nedaug moterų eina vadovaujamas pareigas. Istoriškai moterys visada turėjo prastesnes karjeros galimybes nei vyrai. Moterų profesinėje karjeroje gerokai dažniau pasitaiko pertrūkių, juos lemia vaikų auginimas, ligos, o vėliau ir senų tėvų slauga.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai lemia ir mažesnes moterų pensijas: ES jos yra vidutiniškai 34 proc. mažesnės nei vyrų.

Geriau mokamo vadovaujamo pobūdžio darbo itin vengia mamos, nes tokiam darbui reikia daug laiko bei energijos, jį sunku derinti su šeimos gyvenimu. Kartais, net jeigu ir yra galimybė rinktis iš geriau mokamo, bet toliau namų esančio darbo, ir prasčiau mokamo, bet arčiau namų esančio darbo, moteris pasirenka pastarąjį. Paprastai moteris dar galvoja ir apie tai, kad galėtų per pietų pertrauką nubėgti namo, pamaitinti iš mokyklos parėjusius vaikus ir vėl grįžti į darbą, skaičiuoja laiko sąnaudas kelionei, kvalifikacijos kėlimui ir kitiems dalykams, atimantiems laiką iš šeimos. Darbo pasirinkimą lemia ir tai, ar savivaldybėje išplėtota viešojo transporto sistema, kiek šeima turi automobilių ir pan.

Kiekviena darbo vieta rinkoje turi tam tikrą vertę. Profesijos pasirinkimas lemia ir atlyginimo dydį. Deja, vis dar labai ryškus darbų skirstymas į vyriškus ir moteriškus. Moterys daugiausia dirba švietimo, kultūros, socialinių, sveikatos paslaugų srityse, o ten – tradiciškai mažesni atlyginimai. Kita vertus, vyrai paprastai atkakliau derasi dėl darbo sąlygų, o moterys linkusios sutikti su siūloma alga, nesiderėti.

Statistikos departamento duomenimis, didžiausi atlyginimų skirtumai matomi finansų ir draudimo sektoriuje (38,3 proc.), beveik trečdaliu mažesnį atlyginimą moterys gauna informacijos ir ryšių, sveikatos priežiūros ir socialinėje srityse. Mažiausi skirtumai fiksuojami statybų ir švietimo sektoriuose, ten jie neviršija trijų procentų. Kai ši informacija buvo paskelbta, teko skaityti komentarus, kad tai yra nesąmonė, nes draudimo agentų uždarbis priklauso nuo sutarčių skaičiaus ir vertės, tačiau komentatorius turbūt neįvertino to, kad skaičiuojami vyrų ir moterų atlyginimų vidurkiai ir kad paprasto draudimo agento alga labai skiriasi nuo padalinio ar visos įstaigos vadovo, kuris dažniausiai yra vyras, algos.

Analizuodami Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnybos (Eurostato) atlikto tyrimo „Moterų ir vyrų gyvenimas Europoje – statistinis portretas“ duomenis matome, kad ES vyrai dažniau nei moterys užima aukštesnius postus. Pavyzdžiui, 2017 metais tik apie trečdalį (34 proc.) vadovų ES buvo moterys. Vadovaujamas pareigas einančių moterų dalis neviršijo 50 proc. nė vienoje ES šalyje. Daugiausia moterų vadovių buvo Latvijoje (46 proc.), Lenkijoje ir Slovėnijoje (po 41 proc.), Vengrijoje, Lietuvoje, Bulgarijoje, Švedijoje ir Estijoje (po 39 proc.), mažiausia – Liuksemburge (19 proc.), Kipre (21 proc.), Čekijoje (25 proc.), Nyderlanduose, Danijoje ir Italijoje (po 27 proc.). Moterys uždirba vidutiniškai 16 proc. mažiau negu vyrai. Vyrai uždirba vidutiniškai daugiau negu moterys visose ES šalyse, tačiau jų darbo užmokesčio atotrūkis skiriasi. Didžiausi skirtumai tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio užfiksuoti Estijoje (25,3 proc.), Čekijoje (21,8 proc.), Vokietijoje (21,5 proc.), Jungtinėje Karalystėje (21 proc.) ir Austrijoje (20,1 proc.), mažiausi – Rumunijoje (5,2 proc.), Italijoje (5,3 proc.), Liuksemburge (5,5 proc.), Belgijoje (6,1 proc.) ir Lenkijoje (7,2 proc.).

Tokia statistika reiškia, kad Lietuvoje ir visoje Europoje moterys, palyginti su vyrais, beveik du mėnesius per metus dirba nemokamai. Tokį atlyginimų skirtumą lemia segregacija darbo rinkoje, darbo schemų, kurios leistų vyrams ir moterims derinti darbą ir šeimą, neapmokamą darbą namuose, slaugos įsipareigojimus, trūkumas. Taigi darbo užmokesčio atotrūkis susijęs su įvairiais kultūriniais, teisiniais, socialiniais ir ekonominiais veiksniais.

Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumai lemia ir mažesnes moterų pensijas: ES jos yra vidutiniškai 34 proc. mažesnės nei vyrų. Atlyginimų skirtumai itin skaudžiai atsiliepia vaikus auginančioms vienišoms mamoms. Mūsų, socialdemokratų, tikslas – ieškoti būdų didinti moterų ekonominę galią, derinti darbą, karjerą ir šeimos gyvenimą ir taip mažinti moterų skurdą. Lietuvos socialdemokratės kartu su Europos socialdemokratėmis inicijavo akciją, paskelbdamos spalio 31 dieną Europos moterų ir vyrų atlyginimo nelygybės diena. Taip bandyta atkreipti politikų, darbdavių ir visos visuomenės dėmesį į šios problemos aktualumą ir mastą.

Orinta Leiputė yra Lietuvos socialdemokračių moterų sąjungos pirmininkė