Klaipėdos liberalams svarbiausia savi
Klai­pė­da – sa­vi­to jū­ri­nio iden­ti­te­to mies­tas. Vi­su sa­vo gro­žiu ir ža­ve­siu jis at­sisk­lei­džia, de­ja, tik va­sa­rą, kai pri­si­pil­do žmo­nių, o ne šal­tuo­ju me­tų lai­ku, kai Klai­pė­da tam­pa aps­nū­du­si ir už­da­ra. Vė­ly­vą ru­dens ar žie­mos va­ka­rą se­na­mies­ty­je be­veik ne­su­tik­si žmo­nių, o nak­tį mies­tui ap­tar­nau­ti už­ten­ka vie­no tak­si.

Liūdną miesto tuštėjimo faktą patvirtina ir statistika: 2008 metais Klaipėdoje buvo 183,8 tūkst. gyventojų, 2017-iaisias – 149,7 tūkstančio. Per pastaruosius 10 metų prarasta apie 15 proc. gyventojų, likusi dalis sparčiai sensta. Demografinės prognozės rodo, kad jei nebus pokyčių, 2030 metais mieste, tikėtina, bus tik apie 126 tūkst. gyventojų. Mažėja darbingo amžiaus žmonių, vaikų, daugėja pensinio amžiaus gyventojų. Klaipėdiečių vidutinis amžius per pastaruosius keliolika metų padidėjo šešeriais metais.

Klaipėdos socialdemokratai, rengdamiesi savivaldos rinkimams, kelia sau tikslą ne tik sustabdyti miesto tuštėjimą, bet ir pasiekti, kad žmonės čia kurtųsi, studijuotų, augintų vaikus.

Kodėl uostamiestis tuštėja? Pagrindinė priežastis – migracija į Klaipėdos rajono savivaldybę. Žmonių netenkina gyvenimo kokybė miesto daugiabučių kvartaluose, kur dauguma namų yra energiškai neefektyvūs, neestetiškos išvaizdos, viešųjų erdvių ir kiemų infrastruktūra nusidėvėjusi ir nepatraukli, nesutvarkyti želdiniai, trūksta vietų automobiliams statyti. Žmonės išsikelia ir kuria naują, kokybišką gyvenimą individualių namų kvartaluose užmiestyje.

Socialdemokratai pirmiausia siūlo investuoti į patrauklios socialinės ir gyvenamosios aplinkos kūrimą, t. y. į Klaipėdos daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymą. Didžiausią gyventojų nepasitenkinimą kelia automobilių stovėjimo vietų kiemuose trūkumas. Būtina parengti naujų vietų projektus ir kuo skubiau juos įgyvendinti. Miestą valdantys liberalai apie tai daug kalba ir rašo, bet realybėje viskas juda itin lėtai.

Daugiabučių kiemų infrastruktūros sutvarkymas būtų vienas pirmųjų žingsnių, kuris pakeistų situaciją iš esmės: taptų erdviau, šviesiau, ir, žinoma, saugiau. Taip pat būtų sustabdytas skirties tarp pietinės ir šiaurinės miesto dalies augimas.

Kitas svarbus uždavinys – senėjančios miesto bendruomenės problemos sprendimas, t. y. pritraukti ir išlaikyti mieste daugiau jaunimo.

Padėti tai padaryti gali tik savarankiškas ir šiuolaikiškas, šiandienos visuomenės poreikius atitinkantis Klaipėdos universitetas, kolegijos ir profesinės mokyklos, kurios suteiktų tokią kvalifikaciją, kurią vėliau jauni žmonės galėtų panaudoti dirbdami miesto ir regiono labui.

Socialdemokratai supranta savarankiško Klaipėdos universiteto svarbą miestui ir kartu su visa klaipėdiečių bendruomene stojo jį ryžtingai ginti, kai, prasidėjus aukštojo mokslo pertvarkai, Vyriausybė užsimojo universitetą „susiaurinti“ iki kažkieno filialo. Esame išsikėlę tikslą stiprinti Klaipėdos universitetą, siekti efektyvaus miesto valdžios, verslo ir mokslo įstaigų bendradarbiavimo, kad aukštojo mokslo įstaigos taptų ne tik konkurencingos, bet ir rengtų Klaipėdos darbo rinkai reikalingus specialistus.

Klaipėdiečiai norės grįžti į savo miestą ir ten kurti gyvenimą, kai bus užtikrintos patrauklios darbo vietos, žmonių poreikius tenkinantys atlyginimai. Juk demografinė situacija ir ekonomika yra tiesiogiai susijusios. Klaipėdos uoste veikiančios krovos įmonės ir laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios aukštųjų technologijų įmonės yra vienos svarbiausių Klaipėdos regiono ekonomikos variklių ir darbo vietų kūrėjų. Deja, šiandien pasigendame miesto valdžios, uosto, verslo ir mokslo atstovų bendradarbiavimo rengiant bendrą viziją ir sutariant, kokį miestą norime kurti, kokias sritis reikia stiprinti, kokių investicijų būtina pritraukti, kaip turėtų vystytis Klaipėdos ekonomika.

Europos Komisija rekomenduoja didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą ir darbo jėgos pasiūlą. Dar 2015 metais rengti naująjį bendrą miesto ekonominės plėtros strategiją ir užtikrinti jos įgyvendinimą sutarė Klaipėdos valdžia, verslas ir mokslo institucijos, pasirinkdamos „mėlynojo proveržio“ kelią. Siekiama, kad Klaipėda taptų pasaulinio lygio ekonomikos ir sparčių sprendimų miestu. Tai sveikintinas ir tęstinas projektas.

Klaipėdai reikia proveržio ne tik ekonomikoje, bet ir savivaldoje.

Manau, investicijos į žmogiškąjį kapitalą, klaipėdiečių susigrąžinimas, užtikrinant jiems geresnes gyvenimo sąlygas, galimybę daryti karjerą, uždirbti konkurencingą atlyginimą ir kokybiškai gyventi, yra labai svarbus uždavinys. Būtina užtikrinti miesto valdžios, verslo ir mokslo institucijų bendradarbiavimą, kad Klaipėda iš tiesų taptų geriausia vieta gyventi, dirbti ir investuoti Baltijos regione.

Mieste būtina išugdyti jaunųjų verslininkų kartą. Norint tai pasiekti, reikia sudominti mokinius, studentus ir kitus jaunuolius galimybe veikti savarankiškai, kurti savo verslą. Asmenims, norintiems pradėti verslą, reikia užtikrinti galimybę įsikurti verslo inkubatoriuje, kur jie lengvatinėmis sąlygomis galėtų nuomotis patalpas, įrangą ir gauti konsultacijas, taip pat paramą verslo pradžiai.

Klaipėda – išskirtinė dar vienu aspektu. Būdama Liberalų sąjūdžio citadelė, Klaipėda yra klasikinis politinio protekcionizmo ir nepotizmo pavyzdys. Akivaizdi tendencija merijoje, savivaldybės įstaigose ir įmonėse įdarbinti partijos kolegas ar giminaičius, proteguoti vienus ar kitus verslo subjektus, priimti jiems naudingus sprendimus. Tuo metu mieste kelią sunkiai skinasi sprendimai, kurie keistų klaipėdiečių gyvenimo kokybę.

Klaipėdai reikia proveržio ne tik ekonomikoje, bet ir savivaldoje. Tik išardę įsigalėjusias liberalų partines protekcijas, priartėsime prie skaidrumo ir bendruomeniškumo, gyventojų įtraukimo į savivaldos sprendimų priėmimo procesą.

Lilija Petraitienė yra LSDP Klaipėdos miesto skyriaus pirmininkė