Keičiamės nuolat, tradicijas išsaugome
Esu iš tų žmo­nių, ku­rie ne­per­šo­kę grio­vio ne­sa­ko „op“. Bel­džiu į me­dį, nors su­pran­tu, kad pa­sta­ruo­ju me­tu jį ras­ti su­nkiau nei plas­ti­ko jū­rą van­de­ny­nuo­se ar stik­lo dan­go­rai­žius de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te, ša­lia vi­sa­me pa­sau­ly­je rek­la­muo­ja­mo ba­ro­ki­nio Vil­niaus se­na­mies­čio.

Jei kokia nors kvailystė nešaus politikams į galvas, seniausias valstybės dienraštis „Lietuvos žinios“ šiemet minės 110-ąsias leidybos metines. Ilga istorija, ilga patirtis savaime kelia pasididžiavimo jausmą: „Lietuvos žinių“ redaktoriais buvo Jonas Vileišis, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Kazys Grinius, Žemaitė ir dar daug daug žmonių, kuriems rūpėjo Lietuva. Rūpėjo ir po Nepriklausomybės atkūrimo dienraštį vairavusiems redaktoriams bei mecenatams. Jie stengėsi, kad visų piliečių valia renčiama valstybė turėtų ne tik objektyvios informacijos kanalą, bet ir šaltinį, kuris malšintų kultūros, istorijos, visuomenėje vykstančių procesų analizės alkį. Norėčiau, kad politikai, verslininkai, rinkėjai skaitytų, suvoktų ir didžiuotųsi unikaliais dalykais, atsirandančiais Lietuvoje. Kad pasidžiaugtų gerais darbais, o blogus taisytų. Kad matytų, kokiomis nuotaikomis, vizijomis, problemomis gyvena pasaulis, nes už geležinės uždangos praleidę pusę amžiaus savo smegenyse esančią sieną vis dar sunkiai griauname.

Nuoširdžiai tikiu, kad liksime draugai ir partneriai, nes brandžiai visuomenei reikia ne tik pramogų ir kriminalų.

Viliuosi, kad „Lietuvos žinios“ yra filtras, kuris šiomis šurmulio dienomis atrenka tik tai, kas svarbu, todėl atsisakėme kriminalų rubrikos ir džiaugiamės žmonėmis, kurie kuria ar sąžiningai dirba savo darbą.

Modernių technologijų laikais, kai vartotojas nori viską turėti čia ir dabar bei nemokamai, dienraštis irgi privalo keistis. Atlikę rinkos analizę ir pasitarę su dalimi skaitytojų, nusprendėme mažinti „Lietuvos žinių“ periodiškumą – atsisakome šeštadieninio numerio. Pagrindinė priežastis – dienraščio spausdinimas ir jo platinimas yra nuostolingas, todėl, nenorėdami pakenkti tekstų kokybei, mažiau duosime uždirbti spaustuvei. Gera žinia – didiname „Lietuvos žinių“ puslapių skaičių: antradienį – ketvirtadienį – iki 24, penktadienį – iki 32 puslapių. Taip bandome kompensuoti įsipareigojimus prenumeratoriams. Visi skaitytojai nuo šių metų gali gauti nemokamą skaitmeninę laikraščio versiją, kad ir 6 valandą ryto, tereikia apsilankyti portale lzinios.lt ir užsiregistruoti. Šiemet itin daug dėmesio skirsime portalui lzinios.lt vystyti, ypač multimedijos srityse.

Nuoširdžiai tikiu, kad liksime draugai ir partneriai, nes brandžiai visuomenei reikia ne tik pramogų ir kriminalų.

„Leidžiame tą laikraštį ne savo naudai, bet tik norėdami pramušti taką dienraščiui, be kurio jokia gerbianti save tauta negali apsieiti“, – redakcijos skiltyje 1909 metų birželio 19 dieną rašė „Lietuvos žinios“. Laikas bėga, keičiasi technologijos, o vertybės išlieka.

Ramūnas Terleckas – „Lietuvos žinių“ vyriausiasis redaktorius