Kas pamena, kuriam laikui buvo padidintas PVM?
Pra­si­dė­jo, pra­si­de­da ir dar tik pra­si­dės. Kal­bu apie rin­ki­mus, ku­rių ki­tą­met bus tre­ji: sa­vi­val­dos, Eu­ro­pos Par­la­men­to ir Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to. Jei bū­čiau ku­rios nors par­ti­jos pa­ta­rė­jas, siū­ly­čiau dau­giau­sia pa­stan­gų dė­ti ir lė­šų skir­ti sie­kiant lai­mė­ti sa­vi­val­dos rin­ki­muo­se, nes bū­tent čia pa­de­da­mas pa­grin­das bū­si­moms per­ga­lėms pa­ke­liui į Sei­mą. Kad ir kaip su­kio­tu­me, Lie­tu­va yra par­la­men­ti­nė res­pub­li­ka, to­dėl ga­lios cen­tras yra Sei­me.

Dalios Grybauskaitės prezidentavimo istorija yra labiau išimtis nei taisyklė, ir jai palikus Simono Daukanto aikštės rūmus šios vietos reikšmė Lietuvos vidaus gyvenime sparčiai mažės, kad ir kas į juos investuotų. Kaimynai latviai ir buvę bendražygiai estai prezidentus patiki išrinkti parlamentarams. Nedrįstu spręsti, ar jie elgiasi racionaliau nei mes, bet iš lietuvių neatimsi noro šiek tiek pasipuikuoti savo valstybingumo tradicijomis ir ambicijų turėti visiems teisingą karalių. Ambicijos ambicijomis, racionalumą palikime finansininkams, o rinkimai yra puikus laikas stabtelėti ir, apibendrinus valstybės raidos praeitį, pabandyti brėžti ateities scenarijus.

Dalios Grybauskaitės prezidentavimo istorija yra labiau išimtis nei taisyklė.

Gal naiviai, bet norėčiau tikėti, kad savivaldybėse viršų ims ūkinių reikalų sprendimai, Seimas prižiūrės valstybės raidos kontūrus, o prezidentės/o nebus gėda parodyti pasauliui.

Dar ne iki galo susiformavusiame diskusijų lauke kyla klausimas, kuris netrukus taps esminis ne tik rinkimų retorikos kontekste: kokį visuomenės sutarimo modelį siūlome? Vis garsiau kalbama, kad turime sutarti, kokio dydžio mokesčius mokėdami, kokių iš valstybės biudžeto finansuojamų paslaugų norime sulaukti. Tokio pobūdžio diskusija turėtų prasmės, jei į politiką einantys žmonės nepamirštų, kas yra garbė, ir laikytųsi duoto žodžio. Kadaise valdžia nusprendė pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo 18 iki 21 proc. padidinti „krizės laikotarpiui“. Krizė baigėsi, bet nei buvęs, nei dabartinis premjeras apie PVM mažinimą nenori kalbėti. Tai tik detalė, bet ji turėtų būti svarbi apsispręsti rinkėjams.

Visuomenės sutarimas yra galimas, kai visos dialogo šalys pasitiki partneriais. Kaip galima pasitikėti premjeru ir energetikos ministru, kurie dar prieš pusmetį pasakojo, kad mažinant suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymo sąnaudas bus gerinamas Lietuvos pramonės konkurencingumas? Pažadai pažadais ir liko, o mokestis tik didėja. Net nenoriu svarstyti, kas mokės už infrastruktūrą, kai dujotiekiu susisieksime su Lenkija, kuri sutarė pirkti dujas iš JAV kelis kartus pigiau nei mes iš norvegų.

Gal ir naiviai, bet noriu tikėti ir tikiu, kad į politikos padangę netrukus ateis žmonės, kurie suvoks, kad jų gerovė priklauso ne nuo einamų pareigų, o nuo to, kaip į priekį juda valstybė, kuriai jie turėtų tarnauti.

Rinkimai jau čia pat, todėl visų rinkėjų prašau kelių dalykų. Eidami balsuoti pasidomėkite pretendentų biografijomis, paskaitykite, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi ir... ar laikosi duoto žodžio.

Komentaras skambėjo per LRT radiją