Karas be atsako
Ko­dėl jie ne­sit­ve­ria? Te­siaiš­ki­na ir teaiš­ki­na ko­kie nors po­litp­si­chia­trai. Krem­liaus bo­sas ir jo ka­ro par­ti­ja nie­ko dau­giau ne­mo­ka ir ne­no­ri, tai pul­di­nė­ja. Pir­miau­siai ap­lin­ki­nius.

Buvimo prasmė. Tegul bijo! – taip nusiteikę deržavos kardariai. Juk jeigu nebijos, tai mūsų tokio didelio žemėlapio sumautas gyvenimas visai neteks prasmės. Jausimės pažeminti, juk baisu.

Agresorius, dešimtą kartą puolantis nepatinkantį kaimyną, nebeturėtų dalyvauti pasaulio taikai įkurtoje organizacijoje – Jungtinėse Tautose. Teposėdžiauja kur su žmogėdromis.

Ir skolų, ir nuobaudų taipgi pernelyg daug kaupiasi. Bet išeitis yra. Karas visas jas nurašys. Arba avansu – tegul bailiai atsisako savo reikalavimų ir išmeta vekselius, arba paskui – po didžiojo bum. Ajatola jau pasakė: mes eisim į rojų, o jūs padvėsit pragare. Skirtumas ne tas, kur geriau dvėsti, bet kas pirmas išsigąs.

Tokia diagnozė tam kompleksui. Paaiškinimas, kodėl vėl puolė. Ne Alepo vaikus, o Azovo laivus.

Sunkiau paaiškinti stipriųjų bailių elgesį.

Pareiškimai apie susirūpinimą ir sankcijų pirštelis jau net juoko nekelia.

Agresorius, dešimtą kartą puolantis nepatinkantį kaimyną, nebeturėtų dalyvauti pasaulio taikai įkurtoje organizacijoje – Jungtinėse Tautose. Teposėdžiauja kur su žmogėdromis. Teveikia pabudusi Saugumo Taryba minus vienas. Pats pasitraukęs.

Pašalinti nesą taisyklių? Kažin. O ir nereikia šalinti. Galima tiesiog nekviesti prie stalo. Nebedėkite, tamsta, ant mūsų stalo savo purvinų ir kruvinų batų. Stalas ne tam sukurtas. Mes nutarėm nebesižeminti ir pagyvensime nesižavėdami jūsų kerzavais.

Niekas tavęs nešalina, neveja už tvoros ir nekeikia. Nešūkauk apie fobus. Tu pats nuėjai į Sosnovskio ir dar blogesnes džiungles. Gal tau ten geriau. Pabūk sau, kol pradėsi galvoti kaip žmonės.

Kito kelio nėra, ir nereikia bijoti paprastumo.

Tesukviečia Generalinis sekretorius tarybą be vieno trenkto ir išstojusio. Išgirstume normalų JTO atsaką į agresiją. Ir JTO atgautų prasmę.