Kaip aš draugui lažybose ATL-ą pralošiau ir kiek tai kainuos kauniečiams
Aš pa­da­riau klai­dą. La­bai ap­mau­džią klai­dą, kaip eks­per­tui, jau 15 me­tų dir­ban­čiam su CO2 emi­si­jų ver­ti­ni­mais Lie­tu­vo­je ir ki­to­se vals­ty­bė­se ir nuo 2003 me­tų ak­ty­viai da­ly­va­vu­siam, ku­riant Eu­ro­pos Są­jun­gos apy­var­ti­nių tar­šos lei­di­mų (ATL) pre­ky­bos sis­te­mos Lie­tu­vo­je pa­grin­dus.

Apyvartinius taršos leidimus – ATL – galima nusipirkti bendroje ES rinkoje. Jų kaina nuolat kinta, priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos.

ATL yra skirtas atsiskaityti už CO2 išmetimus į atmosferą, sukeliamus įrenginiuose, pakliūvančiuose į ES ATL prekybos sistemą. Į šią sistemą yra įtraukta apie 11000 įrenginių visoje ES, iš jų beveik 100 ir Lietuvoje. Daugiausia tai – elektrinės, katilinės, gamyklos. Visos jos per metus į atmosferą išmeta apie 45% viso ES CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. Už tuos išmetimus yra atsakingi tų didelių įrenginių operatoriai, kurie turi rinkoje nusipirkti mažiausiai tiek leidimų, kiek jų įrenginiai išmeta tonų CO2.

Likę 55% šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų nepatenka į ES ATL prekybos sistemą – tai CO2, kurį išmeta automobiliai, mažos katilinės, žemės ūkis ir atliekų sektorius. Už šių išmetimų mažinimą atsakingos valstybių Vyriausybės. Pavyzdžiui, Lietuva yra atsakinga už tai, kad CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos iki 2030 metų sumažėtų 9%, lyginant su 2005 metų kiekiais. Tai nėra labai daug, bet bėda, kad kol kas tie išmetimai nemažėja, o kasmet auga.

Ir kas mane timptelėjo už liežuvio, kad ėmiau ir, būdamas tikras, kad laimėsiu, susilažinau su draugu, kad šiuo metu statoma Kauno atliekų deginimo jėgainė tikrai nedalyvaus ATL prekybos sistemoje? Buvau tikras, nes ATL prekybos sistemą reglamentuojančioje ES direktyvoje yra numatyta, kad kuro deginimas įrenginiuose, skirtuose komunalinių atliekų deginimui, nėra veikla, kuriai taikoma šį direktyva.

Tas draugas yra Nerijus Rasburskis – valstybinio kapitalo UAB „Lietuvos energija“ Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos direktorius. Kitais žodžiais tariant, tai žmogus, kurio pagrindinis darbas yra pastatyti Vilniaus ir Kauno biokuro ir atliekų deginimo kogeneracines elektrines. Tai patyręs energetikoje žmogus, anksčiau buvęs šios srities konsultantu. Mes su juo ilgai buvome konkurentai, kartais – partneriai ir visą laiką draugai. Net ir dabar, kai esame kiek skirtingose „barikadų pusėse“, nes nesutampa mūsų požiūriai į tai, kiek Lietuvai reikia atliekų deginimo jėgainių, o kiek Lietuva galėtų intensyvinti atliekų perdirbimą, įgyvendinant Europos Sąjungos iškeltus „žiedinės ekonomikos“ tikslus.

Susilažinau su Nerijumi, teigusiu, kad Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė bus įtraukta į ATL prekybos sistemą, iš vieno apyvartinio taršos leidimo. Ir visiškai pražiopsojau 2017 metų pradžioje įvykusį precedentą, kai Lietuvos Aplinkos ministerija nutarė traktuoti jau nuo 2012 metų veikiančią „Klaipėdos Fortum“ atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę ne kaip atliekų deginimo įrenginį, o kaip elektrinę ir įpareigojo ją dalyvauti ATL prekybos sistemoje.

Kodėl jie taip padarė, aš nežinau. Matyt tokiu būdu siekė sumažinti CO2 emisijas sektoriuose, už kuriuos ji yra atsakinga – nepatenkančiuose į ATL prekybos sistemą. Tokiu būdu matyt reikia manyti, kad ir Kauno atliekų deginimo kogeneracinė jėgainė ateityje irgi dalyvaus ATL prekybos sektoriuje, jei tik valstybinio kapitalo „Lietuvos energija“ nepasinaudos savo įtaka ir neprivers Aplinkos ministerijos pakeisti savo sprendimą ir vėl „socializuoti“ visus Kauno atliekų deginimo jėgainės CO2 išmetimų kaštus.

O aš matyt turėsiu ieškoti būdų kaip rinkoje nusipirkti tą lažybose praloštą ATL-ą ir įteikti jį Nerijui.

Tai negera naujiena man, kadangi Europos Komisija, mažindama rinkoje cirkuliuojančių ATL kiekį, siekia, kad jų vieneto kaina rinkoje iki 2020 metų pasiektų mažiausiai 15 eurų 2020 metais, o 2035-aisiais kainuotų daugiau nei 40 eurų. Tai daroma tam, kad ATL prekybos sistema taptų realiai motyvuojančia teršėjus investuoti į CO2 emisijų mažinimą. Jau šiandien, kai rašau šį straipsnį, ATL kaina rinkoje svyruoja ties 10 eurų riba, kai dar praeitais metais, prieš Europos Komisijai pradedant savo iniciatyvas, kaina siekė vos 4 eurus.

Kitą vertus – tai dar blogesnė naujiena tiems, kurių atliekos bus vežamos deginti į šiuo metu jau statomą Kauno atliekų deginimo jėgainę, mat į atliekų deginimo kainą reikės įtraukti ir išlaidas ATL įsigijimui.

Kitą vertus – tai dar blogesnė naujiena tiems, kurių atliekos bus vežamos deginti į šiuo metu jau statomą Kauno atliekų deginimo jėgainę, mat į atliekų deginimo kainą reikės įtraukti ir išlaidas ATL įsigijimui.

O deginant atliekas – CO2 emisijos yra didelės. Didesnės, nei pavyzdžiui deginant gamtines dujas ir smarkiai didesnės, nei deginant biokurą, kurį deginančias katilines ir elektrines Kaune planuoja pakeisti statoma atliekų deginimo jėgainė.. Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, deginant pramonines atliekas, kurios pagal tarptautinius standartus neturi CO2 neutralia laikomos biodegraduojančios dalies, CO2 išmetimai viršija akmens anglies deginimo metu išmetamų kiekių rodiklius.

Viena iš kelių Lietuvoje veikiančių sertifikuotų CO2 vertintojo licenciją turinčių kompanijų UAB „ Sustainable business solutions“ šių metų sausį, Kauno atliekų deginimo jėgainės konkurentų – UAB „Danpower“, valdančių dalį biokuro katilinių ir elektrinių Kaune, užsakymu atliko Kauno atliekų deginimo jėgainės preliminarų įtakos CO2 išmetimams vertinimą. Vertinimas padarytas, naudojant Europos Komisijos patvirtintą CO2 emisijų monitoringo ir ataskaitos teikimų metodiką bei viešai prieinamą pačios „Lietuvos energijos“ pateiktą informaciją apie planuojamą deginti atliekų kiekį, jų sudėtį, šiluminę vertę, planuojamą gaminamos šilumos ir elektros kiekius. Taip pat AB „Kauno energija“ pateiktą, viešai prieinamą informaciją apie šilumos gamybos poreikius Kauno centralizuoto šilumos tiekimo tinkle bei informaciją apie esamus šilumos gamybos šaltinius ir jų gamybą.

Vertinimo rezultatas yra toks – dirbant pačios „Lietuvos energijos“ planuojamu būdu, Kauno atliekų deginimo jėgainė per metus į atmosferą išmes 158 415 tonų CO2.

Dar UAB „Sustainable business solutions“ įvertino kiek Kauno atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės gaminama elektros energija sumažins elektros energijos gamybos iš iškastinių išteklių metu išmetamą kiekį kitose regiono (čia matyt daugiausiai Estijos, Rusijos, Švedijos, iš kurių daugiausiai importuojama į Lietuvą elektros) elektrinėse, kiek CO2 emisijų mažiau išmes kartais veikiančios dujomis kūrenamos katilinės Kaune.

Gavosi bendras saldo – Kauno atliekų deginimo projektas padidins CO2 emisijas 99588 tonomis per metus, lyginant su variantu, kai tos atliekos, kurios planuojamos vežti į Kauno atliekų deginimo kogeneracinę jėgainę, būtų perdirbtos, o deginimui užtektų tik Vilniaus, Klaipėdos ir „Akmenės cemento“ deginimo pajėgumų.

Tiesa, Nerijus šioje vietoje prieštarauja, teigdamas, kad deginimą ateityje lyginti reikėtų su atliekų vežimu į sąvartynus, kur išsiskiria dar didesni metano – vienų agresyvesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kiekiai, nei išmetama CO2, atliekas deginant, o ne su perdirbimu.

Čia aišku požiūrio klausimas, bet kalbant apie konkrečiai Kauno atliekų deginimo jėgainės perspektyvas, po to, kai atliekų deginimas buvo įtrauktas į ATL prekybos sistemą, tai jau nieko nebekeičia. Nebent kai važiuojate taksi, įsivaizduojate, kad ne išleidžiate pinigus, o sutaupote, lygindamas savo važiavimą su alternatyviu skridimu sraigtasparniu. Pinigus taksistui vis tiek reikės sumokėti.

Manęs asmeniškai UAB „Sustainable business solutions“ įvertinti 158 415 CO2 tonomis metiniai išmetimai visai nestebina, nes pavyzdžiui analogiškos „Klaipėdos Fortum“ deginimo jėgainės operatorius Lietuvos Aplinkos Apsaugos Agentūros tinklapyje viešai prieinamose CO2 emisijų ataskaitose teikia informaciją, kad 2016 metų paskutiniais mėnesiais, sudegindama 1 toną atliekų, išmetė į atmosferą 0,48 tonas iškastinio kuro kilmės CO2.

Apie 2017 metų „Klaipėdos Fortum“ CO2 emisijas dar nėra viešai prieinamos informacijos, bet žinant kiek „Klaipėdos Fortum“ 2017 metais sudegino atliekų ir priėmus prielaidą, kad Klaipėdoje deginamų atliekų mišinys 2017 metais nedaug pasikeitė, lyginant su 2016 metais, prognozuojamos „Klaipėdos Fortum“ metinės emisijos 2017 metais turėtų siekti maždaug 130 tūkstančių tonų. Tai yra kiek mažiau, nei UAB „ Sustainable business solutions“ vertina Kauno atliekų deginimo jėgainės emisijas, tačiau tas skirtumas paaiškinamas tuo, kad Kauno atliekų deginimo jėgainėje planuojama pramoninių atliekų deginti daugiau , nei jų deginta Klaipėdoje 2016 metais.

Ar Kauno atliekų deginimo kogeneracinės jėgainės operatorius gaus iš ES nemokamų ATL? Kažkiek matyt gaus. Dabar sudėtinga pasakyti kiek, palyginimui galima tik pateikti pavyzdį, kad 2017 metams „Klaipėdos Fortum“ gavo 57923 nemokamus ATL, 2018 metais gaus jau tik 48948 ATL, 2019 metams 40264 ATL, 2020 metams 31892 ATL ir toliau tas duodamas nemokamų ATL kiekis numatomas dar mažinti iki tol, kol vėliausiai 2027 metais visus ATL „Klaipėdos Fortum“ turės įsigyti rinkoje.

Jei priimtumėm prielaidą, kad nuo 2020 metų planuojančiai veikti Kauno atliekų deginimo kogeneracinei jėgainei bus suteikiamas panašus nemokamų ATL kiekis, kaip „Klaipėdos Fortum“ ir optimistiškai vertintume, kad Europos Komisija daugiau nemažins nemokamai suteikiamų ATL kiekių Europoje veikiantiems įrenginiams, nei kad planuoja mažinti dabar, gautume kad „Lietuvos energija“ per 2020–2030 metus turės rinkoje įsigyti apie 1,66 milijonus ATL.

Jeigu ATL kaina iš tiesų bus tokia, kokios siekia ta pati Europos Komisija, reguliuodama į rinką išleidžiamų ATL kiekį, tai reikš, kad Kauno atliekų deginimo jėgainės operatorius per 2020–2030 metus ATL įsigijimui turės išleisti apie 39,5 milijonus eurų.

Norint surinkti tiek pinigų, kiekvienai planuojamai sudeginamai tonai atliekų reikės padidinti „vartų mokestį“ vidutiniškai 18 eurų.

Čia prie to vartų mokesčio, kuris ir be to panašu, kad bus gerokai didesnis, nei iki šiol taikytas maždaug 23 eurų/toną „Klaipėdos Fortum“ atliekų deginimo vartų mokestis. Kodėl didesnis? Apie tai parašysiu atskirą straipsnį. Su visais skaičiais, pagrindžiančiais šį teiginį. Ir visas su tuo susijusias geras bei blogas naujienas Kauno regiono gyventojams.

O kol kas parašysiu tik tiek, kad Nerijui padovanoto ATL-o Kauno atliekų deginimo kogeneracinei jėgainei tikrai prireiks.

Komentaro autorius, Martynas Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.