Kad tyloje ir tamsoje atsirastų žodžiai bei vaizdai
Ar ka­da nors ban­dė­te žiū­rė­ti te­le­vi­zo­rių iš­jun­gę gar­są? Jei pa­mė­gin­tu­mė­te, tai su­pras­tu­mė­te, kaip jau­čia­si kur­tie­ji, žiū­rė­da­mi ki­no fil­mą ar ži­nių lai­das. Pa­na­šiai jau­čia­si ir re­gos ne­ga­lią tu­rin­tys žmo­nės, kai jiems nė­ra įgar­si­na­mos ne­by­lios sce­nos.

Lietuvoje gyvena apie 6 tūkst. visiškai negirdinčių ir 40 tūkst. neprigirdinčių žmonių. Turinčiųjų regos negalią taip pat daug – vien Aklųjų ir silpnaregių draugija vienija apie 15 tūkst. narių, o didesnių ar mažesnių regėjimo problemų turi kur kas daugiau žmonių. Šiuo metu LRT televizijos paslaugų klausos ir regos negalią turintiems asmenims nepakanka. Neužtikrinamos jų, kaip lygiaverčių visuomenės narių, galimybės gauti naujausią informacinio pobūdžio televizijos programų turinį.

Klausos negalią turintys žmonės šiuo metu gali suprasti tik kiek daugiau nei 5 proc. LRT televizijos programų, o norėtų kur kas daugiau ir išsamesnės informacijos. LRT duomenimis, 2018 metais transliuojamų originalios produkcijos programų su subtitrais yra 5,8 proc. (330 val. per metus), su vertimu į lietuvių gestų kalbą – 5,4 proc. (310 val. per metus).

Regos negalią turintiems asmenims pritaikytų laidų iš viso nėra. Jie negali „pamatyti“ meninių, dokumentinių ar animacinių filmų, kuriuose „daugiau kalba vaizdai“, nors technologiniai sprendimai jau leidžia naudoti akustinį vaizdų aprašymą. Norint suprasti, kaip tai veikia praktikoje, rekomenduojama pažiūrėti nacionalinio transliuotojo mediatekoje esantį vienintelį žmonėms su regos negalia pritaikytą filmą „Gražuolė“.

Išanalizavus statistiką paaiškėjo, kad Europos Sąjungos (ES) šalyse informacinių, meno, dokumentinių ar kultūros programų su subtitrais trukmė eteryje siekia nuo 20 iki 100 proc. viso transliavimo laiko, verčiamų į gestų kalbą – nuo 2 iki 20 proc., o 3–20 proc. transliuojamų televizijos programų yra su akustiniu vaizdo aprašymu. Įpareigojimai vykdyti nustatytus televizijos programų prieinamumo neįgaliems žmonėms reikalavimus paprastai taikomi ir visuomeniniams, ir komerciniams transliuotojams. Vis dėlto visuomeniniams transliuotojams nustatomi griežtesni reikalavimai. Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atliktas tyrimas apie ES šalių visuomeninių transliuotojų paslaugų pritaikymą klausos ir regos negalią turintiems asmenims parodė, kad kai kuriose ES valstybėse konkretūs televizijos programų prieinamumą didinančių priemonių taikymo rodikliai, išreikšti televizijos programų valandomis arba procentais, įtvirtinti įstatymuose. Kai kurių valstybių įstatymuose numatyta, kad šiuos rodiklius turi nustatyti tam tikros transliuotojų veiklos priežiūros institucijos arba vyriausybė.

Kai kurčiųjų ir aklųjų organizacijos kreipėsi dėl didesnio informacijos prieinamumo, Kultūros komitete inicijavau darbo grupę, kuri parengė LRT įstatymo pataisas. Jomis siūloma nustatyti, kad visuomeninis transliuotojas televizijos programas turi pritaikyti klausos ir regos negalią turintiems asmenims. Tokias transliacijas, kurių kartojimas neįskaičiuojamas į klausos ir regos negalią turintiems asmenims pritaikytų programų transliavimo laiką, turėtų sudaryti: 1) programos su lietuviškais subtitrais – ne mažiau kaip 50 proc. viso transliavimo laiko; 2) programos, verčiamos į lietuvių gestų kalbą, – ne mažiau kaip 20 proc. viso transliavimo laiko; 3) programos, pritaikytos regos negalią turintiems asmenims, – ne mažiau kaip 10 proc. viso transliavimo laiko. Šių rodiklių būtų siekiama palaipsniui, kasmet didinant neįgaliesiems pritaikytų laidų kiekį: 1) programų su lietuviškais subtitrais transliavimo laikas kasmet būtų ilginamas ne mažiau kaip 5 proc.; 2) programų, verčiamų į gestų kalbą, transliavimo laikas – ne mažiau kaip 1 proc.; 3) programų, pritaikytų regos negalią turintiems asmenims, transliavimo trukmė – ne mažiau kaip 0,5 procento.

Lietuva yra įsipareigojusi įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas. Joje nurodoma, jog konvencijos šalys, siekdamos, kad neįgalieji galėtų gyventi savarankiškai ir visapusiškai dalyvauti visose gyvenimo srityse, imasi atitinkamų priemonių užtikrinti neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą.

Seimas, svarstydamas teikiamas pataisas, turėtų įvertinti JT poziciją ir realias dabartines neįgaliųjų galimybes gauti informaciją.

Raminta Popovienė yra Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narė