Ką mums žada naujasis politinis sezonas?
Ru­dens pra­džia su­si­ju­si su nau­jais dar­bais ir iš­šū­kiais ne tik moks­lei­viams ar stu­den­tams. Į po­sė­džių sa­les su­grįž­ta ir Sei­mo bei Vy­riau­sy­bės na­riai.

Šią savaitę pristatyti ministrų kabineto pasiūlymai Seimo rudens sesijos darbų programai rodo, kuo gyvensime ateinantį pusmetį.

Regis, kitų metų rugsėjo 1-ąją į paskaitas susirinkusius studentus pasitiks jau pertvarkyta aukštojo mokslo sistema. Kokia ji bus, dar neaišku. Tačiau valdžia gruodžio mėnesį pristatys planus, kaip reikėtų pakeisti studijų finansavimo modelį.

Vietoj (ar šalia) studento krepšelio siūloma aukštąjį mokslą finansuoti pagal sutartis su aukštosiomis mokyklomis. Lietuvoje aukštųjų mokyklų vadovai jau rungtyniavo tarpusavyje, kas artėjant naujam sutarčių sudarymo sezonui geriau įtikins politikus ir gaus daugiau valstybės pinigų.

Nors mokslininkai teigia, jog 2030 metais dauguma žmonių dirbs darbus, kurių šiuo metu net nėra, valdžia vis dar tiki galinti sureguliuoti aukštąjį mokslą. Akivaizdu, kad dėl jos pasiūlymo politikai turėtų dar daugiau įtakos aukštajam mokslui.

Seime taip pat bus svarstoma, ar suteikti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms teisę steigti struktūrinius padalinius – ligoninių vaistines. Raginama leisti tokioms vaistinėms ne tik aprūpinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas vaistiniais preparatais, vaistinių prekėmis, bet ir gyventojams parduoti (išduoti) medikamentus.

Mažmeninės prekybos vaistais vietos, įsteigtos valstybinių gydymo įstaigų, turėtų nepagrįstą konkurencinį pranašumą prieš prekybos vietas, įkurtas privataus kapitalo. Valstybinės ligoninės, gydymo įstaigos dažnai patalpas ar pastatus valdo patikėjimo teise, nors jie nuosavybės teise priklauso savivaldybėms arba valstybei. Šiam turtui nekilnojamojo turto mokestis netaikomas.

Be to, į svarstymų „trasą“ grįžta prezidentės vetuota gydymo įstaigų pertvarka. Pagal Seimo priimtą įstatymą, teritorinėms ligonių kasoms nesudarant sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis dėl stacionarinių paslaugų kompensavimo, pacientai turėtų mokėti visą kainą, jei vis dėlto rinktųsi privačią gydymo įstaigą.

Gali būti, kad pasiūlymai didinti mokesčius kaip visada pasipils kartu su 2019 metų biudžeto projektais.

Džiugu, kad kol kas Seimo darbų sąraše nematyti naujų mokesčių. Pakeitimai daugiausia susiję su mokesčio už aplinkos taršą tvarka ir pelno apmokestinimu. Atrodo, valdžia neturi noro apdėti mokesčiais gyventojų turtą, automobilius ir suvartojamą cukrų arba tiesiog nedemonstruoja jo. Gali būti, kad pasiūlymai didinti mokesčius kaip visada pasipils kartu su 2019 metų biudžeto projektais. Juos turėtume išvysti jau spalio mėnesį.

Verslo taip pat laukia keli pakeitimai – siūloma apibrėžti, kas yra startuolis, ir tokiai įmonei verslo pradžią palengvinti mažesnėmis socialinio draudimo įmokomis. Dar norima sumažinti administracinę naštą ir sudaryti palankias sąlygas pradėti bei plėtoti verslą investuotojams, pasiryžusiems įgyvendinti didelės pridėtinės vertės projektus.

Per rudens sesiją parlamentarų laukia ir vienas strateginis dokumentas. Tai – Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategija. Tikslas, kurio ja siekiama, tikrai yra svarbus. Gyventojams senėjant, o emigracijos mastui reikšmingai nemažėjant prieš akis atsiveria demografinė duobė. Tačiau dalis veiksmų, kuriais planuojama spręsti šią problemą, švelniai tariant, yra abejotini.

Plane – nuo prekių kainų reguliavimo iki nelygybės mažinimo mokestiniais būdais – daug dėmesio skiriama priemonėms, kurių poveikis gali būti nenuspėjamas ar net sukelti priešingą efektą, taip pat priemonėms, kurios su demografija, regis, nelabai susijusios, tad jomis bandoma spręsti neegzistuojančias problemas. Pavyzdžiui, žadama užtikrinti palankias motinystės ir tėvystės atostogų sąlygas. Net jei esame skeptiški ir manome, jog motinystės ar tėvystės išmokos galėtų būti didesnės, tarptautiniai palyginimai rodo, kad jau šiuo metu turime vieną dosniausių motinystės ir vaiko priežiūros atostogų sistemų. „Pew Research Center“ duomenimis, 2015 metais Lietuva tarp 41 tirtos valstybės pagal išmokų dosnumą užėmė 5 vietą ir aplenkė turtingiausias pasaulio šalis.

Kita problema, kurią mato strategijos rengėjai, – jaunų šeimų apsirūpinimas būstu. Bet jau dabar Lietuvoje nuosavame bute arba name gyvena aštuoni iš dešimties žmonių. Statistika atskleidžia, kad Lietuvoje būstą nuomoja vos dešimtadalis gyventojų, ir tai – vienas mažiausių rodiklių Europos Sąjungoje. Spręsdami neegzistuojančias problemas arba taškydami lėšas menką poveikį turinčioms priemonėms neužkamšysime demografinės skylės, priešingai, per mokesčius, didinamus toms priemonėms finansuoti, iškasime dar didesnę duobę ateities kartoms.

Pagundai lengva ranka žarstyti pinigus neatsispiria ir Seimo nariai. Kol visuomenėje nėra supratimo, kad bet kokios valdžios dovanos dažniausiai reiškia naujus ar didesnius mokesčius, rinkėjų balsai perkami vis didesniais vaiko pinigais ar netaikliomis būsto subsidijomis jaunoms šeimoms.

Ieva Valeškaitė yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė