Jei valstybė serga, nereikia sakyti, kad ji sveika
Ar­tė­jant tra­giš­kų Sau­sio 13-osios įvy­kių me­ti­nėms griež­ta kri­ti­ka nu­skam­bė­jo Vil­niu­je iš Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos-At­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­ko Vy­tau­to Lands­ber­gio lū­pų. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se svar­bi ži­nia at­skrie­jo iš Lon­do­no. Abu įvy­kiai su­si­ję su Lie­tu­vos tei­sė­sau­ga. Kas tarp jų bend­ra?

Aštrią kritiką Lietuvos teisėsaugai V. Landsbergis išsakė praėjusią savaitę dėl netinkamos jos veiklos tiriant Sausio 13-osios bylą, vengimo apklausti svarbius asmenis, įskaitant Sovietų Sąjungos vadovą Michailą Gorbačiovą ir kitus sausio 13-osios naktį karinę agresiją prieš Lietuvą surengusius asmenis bei jų šalininkus. Mūsų teismų sistemą jis palygino su negyva betonine teisingumo nevykdančia piramide, o prokurorus apkaltino specialiai vilkinant bylą, kad ši sulauktų senaties.

Senaties termino perspektyva, atrodo, gali lydėti ir kitą svarbią bylą. Lietuvos teisėsauga tiria labai aukšto rango Lietuvos politikų ir pareigūnų kyšininkavimo atvejį. Ši byla tapo galima tik dėl to, kad savo darbą atliko britų teisėsaugininkai. Gruodžio pabaigoje Didžiosios Britanijos teismas už mūsų šalies pareigūnų papirkinėjimą nuteisė kalėti tris buvusius „Alstom“ kompanijos darbuotojus.

Didžiosios Britanijos sunkaus sukčiavimo tyrimų biuras pranešė, jog Nicholas Reynoldsas, aukštas pareigas ėjęs „Alstom Power“ darbuotojas, kartu su kitais kolegomis 2009 metais susimokė duoti kyšių Lietuvos aukšto rango pareigūnams ir Lietuvos elektrinės darbuotojams. Siekiant 240 mln. eurų užsakymo pastariesiems buvo sumokėta apie 5 mln. eurų. Turint omenyje, kad britų tirta byla greičiausiai apėmė 2004–2010 metų laikotarpį, Lietuvos žiniasklaidoje pradėtos minėti įvairios to meto pareigūnų (įskaitant ministrų ir viceministrų), kuravusių energetiką, pavardės.

Kovos su korupcija priemonės dažnai taikomos tik žemesnio rango pareigūnams ir tiems asmenis, kurie perbėga kelią įtakingiems žmonėms.

Tačiau Lietuvos teisėsauga per visas šventes niekaip nekomentavo šios bylos eigos. Po Naujųjų metų tylą nutraukė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jos pareigūnų pareiškimas buvo lyg bomba: paaiškėjo, kad Lietuvos teisėsauga nepastebėjo, kaip kitos valstybės kompanija, duodama 5 mln. eurų kyšius, laimi konkursus mūsų energetikos sektoriuje, ji tuo susidomėjo tik 2015-aisiais, praėjus šešeriems metams, kai bylą ėmė tirti kolegos Didžiojoje Britanijoje.

Dėl dalies nusikalstamų veikų jau suėjusi senatis. Kaip pranešė STT atstovė spaudai Renata Endružytė, Lietuvoje ikiteisminis tyrimas tęsiamas dėl galbūt padarytų veikų, kurių senaties terminas dar nėra suėjęs. Bet, atrodo, artimiausiais metais tai nutiks.

STT nusprendė prisiimti atsakomybę dėl senaties sulaukusių bylų. Tačiau pagal mūsų šalies įstatymus labai svarbus vaidmuo tiriant tokias bylas tenka ir prokurorams, kitoms teisėsaugos institucijoms. Bet apie jų indėlį į šią skandalingą bylą nutylima. Per pastaruosius 10 metų ne kartą minėjau, kad Lietuvos teisėsauga yra tarsi valstybė valstybėje, o kova su korupcija neretai primena figos lapą, viešųjų ryšių akcijas. Vienokios ar kitokios priemonės dažnai taikomos tik žemesnio rango pareigūnams arba tiems asmenims, kurie perbėga kelią įtakingiems žmonėms. Kitų darbus dažnai lydi išganingoji senatis.

Susiklosčiusi situacija rodo, kad mūsų valstybė smarkiai serga. Nesvarbu, ar tai būtų Sausio 13-osios, ar „Alstom“ byla, teisėsaugos pareigūnų veikla yra panaši. Tokio elgesio priežasčių net nebandoma ieškoti, dažniausiai pasitenkinama kėdžių perstumdymu, kad į jas būtų pasodinti lojalūs asmenys. Svarbiausia pastarųjų metų sąlyga – teisėsaugai nevalia kelti į viešumą, į visuomenę jokių skandalų.

Teisėsaugos ir juo labiau aktyviai ją globojančių aukšto rango asmenų kritika laikoma tarsi pačios valstybės kritika. Bet juk tai nėra tas pat. Nederėtų vieno ar kito pareigūno, aukšto rango politiko tapatinti su visa valstybe, nevalia nutylėti tokio pobūdžio teisėsaugos darbų, kurie kaip vėžys ėda valstybę iš vidaus. Kai V. Landsbergis buvo paklaustas, ar dėl tokio mūsų teisėsaugos vertinimo jis nekelia minčių, kurios gali skatinti nepasitikėjimą valstybe, profesorius atsakė: „Jei valstybė serga, nereikia skelbti, kad ji sveika. Būtina rūpintis jos būsena ir stengtis ją gydyti.“

Ir mano straipsnius apie Lietuvos teisinės sistemos ydas laikykite bandymu ją gydyti, nors kai kas gali įžvelgti juose prieš mūsų valstybę nukreiptą labai pavojingą veiklą. Juk į aukštas kėdes susėdę kai kurie asmenys jau sugebėjo visiškai susitapatinti su mūsų valstybe.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas