Įtvirtino šeimų diskriminaciją ir surūšiavo savivaldybes
Vie­na iš tri­jų idė­jų Lie­tu­vai – vals­ty­bės par­ama jau­noms šei­moms, ke­ti­nan­čioms įsi­gy­ti pir­mą būs­tą, o So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) yra at­sa­kin­ga už tai, kad bū­tų pa­ša­lin­tos bet ko­kios dis­kri­mi­na­ci­jos ap­raiš­kos. Ta­čiau pri­im­ta­me Fi­nan­si­nės pa­ska­tos pir­mą­jį būs­tą įsi­gy­jan­čioms jau­noms šei­moms įsta­ty­me įtvir­ti­na­ma jau­nų šei­mų dis­kri­mi­na­ci­ja. Ma­ža to, ir įtam­pa tarp sa­vi­val­dy­bių.

Nauja tvarka numato, kad jauna šeima, kai sutuoktiniai yra ne vyresni kaip 35 metų, taip pat šeima, kai motina arba tėvas vienas augina vieną ar daugiau vaikų (įvaikių) ir yra ne vyresnis kaip 35 metų, galės gauti paramą būstui įsigyti. Tačiau įvesta begalė apribojimų. Kai kurie jų ne tik diskriminaciniai, bet ir kelia abejonių, ar atitinka Konstituciją.

Problema yra ne tai, kad žmonės iš Lazdijų važiuoja į Kauną, o tai, kad žmonės iš Lazdijų emigruoja į Londoną.

Valdančiųjų reforma primena pirma arklio pastatytą vežimą. Mat „valstiečiai“ nusprendė, kad paramos negaus šeimos, kurios gyvena Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje, taip pat dalyje Palangos miesto. Toks apribojimas – absurdiškas. Jaunimas mažesnius miestus palieka dėl menkai mokamo darbo, o ne todėl, kad būstas brangus. Daugiausia jaunų šeimų įsitvirtina didmiesčiuose, kur yra didžiausios įsidarbinimo galimybės. Valdantieji nemato emigracijos konteksto. Problema yra ne tai, kad žmonės iš Lazdijų važiuoja į Kauną, o tai, kad žmonės iš Lazdijų emigruoja į Londoną.

Kaip rodo dešimtmečio statistika, tik Vilniuje gyventojų kiek daugėja, o visuose kituose Lietuvos miestuose – mažėja. Regis, toks „valstiečių“ pasiūlymas nebuvo pagrįstas ekonomiškai ir rodo fragmentuotą požiūrį į problemą. Kalbant apie paramą įsigyjantiesiems būstą regionuose, nepasakoma, kaip šioms šeimoms bus suteiktos užimtumo, pajamų garantijos. Jų reikia, kad jaunos šeimos nebūtų pasmerktos pasismaugti skolų virve. Juk jauni žmonės taptų savotiškais įkaitais – pirktų būstą, tikriausiai imtų paskolą didžiajai pirkinio daliai, o darbo vietos ir pakankamo atlyginimo garantijos mažesniuose miestuose jiems būtų kur kas menkesnės.

Švedijoje visoms šeimoms, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, sudaromos galimybės gauti lengvatinius, valstybės remiamus būsto kreditus. Piliečiai turi teisę pasirinkti, kurioje šalies dalyje gyventi, jie gali tikėtis vienodo valstybės požiūrio bei paramos. Nors valdančiųjų priimtame įstatyme teigiama, jog bus paskatintas demografinis ir ekonominis aktyvumas regionuose, akivaizdu, kad eliminavus didžiuosius miestus būstą bus stengiamasi įsigyti vadinamosiose žiedinėse savivaldybėse. Vis dėlto dirbti asmuo važinės į didmiestį, naudosis ten esančia infrastruktūra ir leis didžiąją aktyvaus laiko dalį.

Nauja tvarka šeimas surūšiuoja ne tik pagal gyvenamąją vietą, bet ir šeimos sudėtį. Pavyzdžiui, jeigu šeima nusprendžia apsigyventi Alytuje, o vienam sutuoktinių yra suėję 34, o kitam – 35 metai, ji pasinaudoti parama nebegalės – įstatymas reikalauja, kad abu sutuoktiniai turi būti iki 35 metų amžiaus.

Netoliaregiška atrodo ir nuostata, jog paramą gavusi šeima net 10 metų negalės turtu disponuoti, t. y. jo parduoti. Jeigu parama pasinaudojusi ir vaikų neturinti šeima įsigis 1 kambario būstą ir po 5 metų susilauks dviejų atžalų, natūralu, kad atsiras didesnio būsto poreikis. Tuomet liktų du pasirinkimo keliai: parduoti būstą ir grąžinti subsidiją arba glaustis ankštame bute.

Socialdemokratai pateikė pasiūlymą, bet „valstiečiai“ jį ignoruoja. Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) siūlo nediskriminuoti jaunų žmonių pagal jų gyvenamąją vietą ar šeiminį statusą, taip pat pasinaudoti jau veikiančiais mechanizmais, kurie leistų pirmąjį būstą įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. LSDP įregistravo alternatyvų įstatymo projektą, kuriuo siūloma taikyti lengvatinį PVM tarifą pirmajam būstui. Sumažinus PVM tarifą iki 5 proc., būstas galėtų atpigti 16 procentų. Tai yra tiek, kiek vidutiniškai kainuoja būsto įrengimas, ar tiek, kiek kiekviena šeima turi sukaupti pradiniam įnašui, kad gautų banko paskolą būstui įsigyti. Taikant PVM lengvatos modelį asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą, lengvatos naudą pajustų visi jauni Lietuvos gyventojai, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeiminės padėties. Apie idėją Lietuvai – suteikti jaunoms šeimoms paramą įsigyjant būstą – kalbėję žmonės tikrai įsivaizdavo tai kaip priemonę mažinti ir stabdyti emigraciją.

Vyriausybė su savo pasiūlymais tą idėją iškreipia, jauniems žmonėms nepalieka pasirinkimo. Todėl socialdemokratų registruotas alternatyvus pasiūlymas galėtų tapti galimybe jauniems medikams, vadybininkams, mokytojams ir visiems kitiems jauniems žmonėms likti Lietuvoje – gyventi, dirbti ir kurti šeimas.

Justas Pankauskas yra Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojas