Įsigalios Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas

2018 metų birželio 1-oji bus reikšminga Lietuvos verslui. Tądien įsigalios Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas. Iki šiol komercinių paslapčių apsauga fragmentiškai buvo reglamentuojama Civiliniame kodekse, todėl kilus ginčams būdavo remiamasi šiuo teisės aktu ir ne itin nuoseklia teismų praktika. Naujasis įstatymas priimtas įgyvendinant Europos Parlamento ir Europos Sąjungos (ES) Tarybos direktyvos „Dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo“ nuostatas.

Sveikintina jau tai, kad teisė reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtinama.

Įstatyme tikslinamas komercinės paslapties apibrėžimas, tačiau pagrindiniai teismų praktikos suformuluoti komercinės paslapties sampratos požymiai – informacijos slaptumas, jos komercinė vertė, protingi veiksmai informacijai apsaugoti – lieka nepakitę. Įstatymu taip pat nustatomi teisėto ir neteisėto komercinių paslapčių gavimo, naudojimo bei atskleidimo atvejai, komercinių paslapčių apsaugos darbo teisiniuose santykiuose ypatumai, konkrečiai įvardijami pažeistų teisių gynimo būdai (teisė atšaukti iš rinkos su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes, sunaikinti visus arba dalį dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų, kuriuose yra arba kurie patys yra komercinė paslaptis, arba pateikti komercinės paslapties turėtojui visus arba dalį šių dokumentų, objektų, medžiagų ar elektroninių bylų ir kita – baigtinį pažeistų teisių gynimo būdų sąrašą nustato įstatymo 7 straipsnis) ir galimybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (pagal įstatymą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali laikinai nutraukti komercinės paslapties naudojimą ar atskleidimą, uždrausti gaminti, siūlyti, pateikti rinkai ar naudoti su komercinės paslapties pažeidimu susijusias prekes arba jas importuoti, eksportuoti arba saugoti šiais tikslais ir pan.). Įstatymu iš dalies taip pat reglamentuojami proceso teisme ypatumai.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymas įtvirtina teisę reikalauti tiek turtinės žalos, kurią pagal įstatymą sudaro faktiškai patirtos komercinės paslapties sukūrimo, tobulinimo ir naudojimo išlaidos, negautos pajamos bei asmens, neteisėtai gavusio, panaudojusio arba atskleidusio komercinę paslaptį, gauta nauda, bet ir neturtinės žalos atlyginimo. Įstatymas nereglamentuoja kriterijų, kuriais remiantis turi būti sprendžiama dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, ir nurodo, kad sprendžiant dėl jos dydžio turi būti vadovaujamasi Civilinio kodekso normomis. Tačiau sveikintina jau tai, kad teisė reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo aiškiai bei nedviprasmiškai įtvirtinama.

Įstatyme gana daug dėmesio skiriama komercinių paslapčių apsaugai tais atvejais, kai šalis sieja darbo teisiniai santykiai, todėl siūlytina su įstatymu itin atidžiai susipažinti įmonių vadovams bei kitiems asmenims, kurie įmonėse yra atsakingi už komercinių paslapčių apsaugos proceso organizavimą. Būtina įvertinti, ar su įstatymo nuostatomis tinkamai suderinti įmonės naudojami tipiniai dokumentai, susiję su komercinių paslapčių apsauga, ar darbuotojai tinkamai supažindinti su tuo, ką įmonė laiko komercine paslaptimi, ir kt.

Bus užtikrintas didesnis teisinis aiškumas komercinių paslapčių apsaugos srityje. Negana to, bus suvienodintas komercinių paslapčių apsaugos lygis visose ES valstybėse narėse. Šie vienodi standartai turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms, ypač veiklai, susijusiai su šiuo metu itin sparčiai besivystančiomis aukštosiomis technologijomis ir inovacijomis.

Lina Balčiūnė yra advokatų kontoros LEADELL Balčiūnas ir Grajauskas advokatė, grupės vadovė