Į „Achemos“ perspėjimus reikia žiūrėti rimtai
„A­che­mos gru­pės“ di­džiau­sios ak­ci­nin­kės tei­gi­niuo­se lo­gi­kos yra. Ir į pers­pė­ji­mus rei­kia žiū­rė­ti rim­tai. Kol pa­sau­li­nės du­jų rin­kos kai­nos yra že­mos, bet ko­kie lo­ka­lūs na­cio­na­li­niai mo­kes­čiai, inf­ras­truk­tū­ros kaš­tų prie­dai, ku­rių ne­pa­ti­ria „A­che­mos“ kon­ku­ren­tai ki­to­se vals­ty­bė­se, la­bai ženk­liai pa­blo­gi­na įmo­nės kon­ku­ren­ci­nę si­tua­ci­ją.

Jei dujos visame Pasaulyje kainuotų daugiau, tada tie lietuviški „priedai“ prie kainos santykinai konkrencingumą įtakotų mažiau. Nes tada visi kiti konkurentai kitose valstybėse irgi mokėtų už dujas daugiau, dažniausiai (nors ir ne būtinai) tokiu atveju kyla ir galutinio produkto – trąšų pasaulinės rinkos kainos.

Todėl „Achemos“ skundimasis situacija turi pagrindo. Juk įmonei reikia veikti čia ir dabar, o SGD terminalas yra ilgalaikis saugumą užtikrinantis projektas.

Ką reikėtų daryti? Mano nuomone – jei kalbam apie trumpą laikotarpį, tai reikėtų pamąstyti apie SGD mokesčio didesnį diversifikavimą tarp įmonių, kurios negali vykdyti savo veiklos be dujų, pakeičiant jas kažkuo kitu, ir kitų dujų vartotojų. Juk reikia suprasti, kad tokiai įmonei, kaip „Achema“, nutraukus veiklą, būtų ne tik, kad sukurta didelių socialinių problemų Jonavoje ir Valstybės biudžetas negautų pajamų iš įmonės sumokamų mokesčių, bet taip pat itin kritiška situacija taptų ir dujų rinkoje, kai visi infrastruktūros kaštai ir mokesčiai likusiems dujų vartotojams išaugtų (labai preliminariu vertinimu) maždaug 2,5 karto. Juk „Achema“ suvartoja jau beveik 60 proc. visų dujų, o jai pasitraukus iš dujų vartotojų, visus dujų infrastruktūros kaštus turėtų padengti likę dujų vartotojai.

Todėl, čia Valstybei reikėtų bendradarbiauti su įmone, vertinti jos galimybes prisidėti prie infrastruktūros išlaikymo ir ieškoti sprendimų, kurie gal ir padidintų dujų kainą likusiems dujų vartotojams, bet būtų išvengta žymiai didesnio padidinimo, „Achemai“ sustojus.

Pavojingas kelias būtų dabar pratęsti terminalo nuomos sutartį ir tokiu būdu iš karto truputį susimažinti SGD išlaikymo kaštus. Nes tai yra trumpalaikės problemos keitimas į ilgalaikę problemą. Čia reikėtų visų pirma dar kartą labai atidžiai įvertinti Lietuvos (ir regiono, jei regiono partneriai sutiktų prisidėti prie Klaipėdos SGD terminalo išlaikymo) importuojamų dujų poreikius po 2024 metų, kai baigiasi dabartinė terminalo nuomos sutartis. Nes pasirašius ilgalaikę nuomos sutartį ir toliau mažėjant dujų importui, po 2024 metų problema gali susidaryti dar didesnė, nei yra dabar. Ir nesvarbu, kad tada „galva skaudės“ jau kitiems premjerams ir ministrams.

Dėl „Achemos grupės“ akcininkės ir direktoriaus teiginių apie „Achemos“ įmonės dabartinį nuostolingumą ir oficialių duomenų apie „Achemos grupės“ pelningumą prieštaravimo – tai čia visų pirma reikia atkreipti dėmesį į tai, kad „Achemos“ įmonė ir „Achemos grupė“ nėra visiškai tas pats. „Achemai“ nutraukus veiklą, „Achemos grupė“ toliau dirbs. Lygiai taip pat reikia suprasti, kad „Achemos grupės“ akcininkams sumokami dividendai ir įmonės dabartinis bei artimiausių metų pelningumas – irgi neturi tiesioginės sąsajos. Ypač kai dividendai mokami iš praeityje sukaupto pelno.

Jei „Achemos“ įmonės veikla nerodys ilgalaikės pelningumo perspektyvos, visai normalu, kad „Achemos grupė“ jos nesubsidijuos iš kitų veiklų ar iš praeities pelno. Ir tai logiška ir taip turėtų elgtis kiekvienas verslininkas.

Martynas NAGEVIČIUS yra Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys.