Galios demonstravimas
Po pa­sta­rų­jų Sei­mo rin­ki­mų bu­vo keis­ta ste­bė­ti ar­šią „vals­tie­čių“ ko­vą su kon­ser­va­to­riais. At­ro­dy­tų, kad šioms po­li­ti­nėms par­ti­joms kau­tis tar­pu­sa­vy­je nė­ra rei­ka­lo, nes jų rin­kė­jai yra vi­siš­kai skir­tin­gi. Bū­tų su­pran­ta­mas „vals­tie­čių“ no­ras pa­kenk­ti so­cial­de­mo­kra­tams ar „dar­bie­čiams“, nuo ku­rių jie nu­vi­lio­jo di­de­lę da­lį rin­kė­jų, o da­bar tu­ri steng­tis tuos rin­kė­jus iš­lai­ky­ti. Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mo­kra­tų rin­kė­jai var­gu ar bal­suo­tų už „vals­tie­čius“, nors ka­te­go­riš­kai taip teig­ti ne­ga­li­ma, ypač pri­si­me­nant, kad Kau­no vien­man­da­tė­se rin­ki­mų apy­gar­do­se „vals­tie­čiai“ įvei­kė kon­ser­va­to­rius.

Prasidėjus Seimo rudens sesijai paaiškėjo, kad valdančioji dauguma yra nusiteikusi toliau tirti verslo ryšius su politikais nuo 2008 iki 2016 metų, kai valdė ir vadinamieji dešinieji, ir vadinamieji kairieji. Tai rodo, jog „valstiečių“ taikinys yra ne tik konservatoriai: jie nori parodyti, kad visas iki jų valdęs politinis elitas yra susitepęs neaiškiais ryšiais su verslu bei priėmęs visuomenei ir valstybei nenaudingų sprendimų. Tokio susitepusio senojo elito fone „valstiečiai“ turi atrodyti balti ir pūkuoti.

„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis žaidžia kol kas nepralaimimą politinį žaidimą. Visuomenėje yra didelis poreikis sužinoti netolimoje praeityje priimtų sprendimų priežastis ir kainą. Kiek mums, mokesčių mokėtojams, kainavo „Leo LT“ avantiūra? Ar bus įvardyti ir nubausti jos autoriai? Kodėl krizės metais Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė skolinosi brangiau nei Latvijos valdžia? Kaip buvo su Visagino atominės elektrinės statybos galimybių studijomis, į kurias sukišta dešimtys, o gal ir šimtai milijonų litų? Ar ne per brangiai mums kainavo suskystintų gamtinių dujų terminalas? Beveik visi sutinkame, kad jis buvo reikalingas, bet gal galėjo kainuoti pigiau?

Po 2016 metų rinkimų teko skaityti analitikų svarstymus, jog „valstiečiai“ taip triuškinamai laimėjo todėl, kad kalbėjo žmonėms dalykus, kuriuos šie norėjo išgirsti. Čia reikia priminti, kad „valstiečiai“ tuomet griežtai kritikavo naujojo Darbo kodekso projektą, kurį vėliau beveik netaisę pavertė įstatymu. Tikslingo kalbėjimo metodas pasitelkiamas toliau – žadama ištirti tai, kas domina visuomenę.

R. Karbauskis daro tai, ko nori visuomenė, ir būtent todėl jis gali išdidžiai atsisakyti prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimo pavakarieniauti Simono Daukanto aikštės rūmuose kartu su opozicijos atstovais. Šis atsisakymas gal net yra apgalvota įvaizdžio dalis – D. Grybauskaitė greičiausiai bus priskirta prie susitepusio politinio elito, nes rėmė konservatorių sprendimus.

Viešojoje erdvėje jau randasi tekstų, kuriuose R. Karbauskis yra kone demonizuojamas. Esą jis – vos ne pirmas Seimo narys, nepabūgęs D. Grybauskaitės. Taip, šis žmogus yra labai galingas. Pirmiausia, jis yra stambiausias žemvaldys Lietuvoje, o šią ekonominę galią dabar papildo politine galia – griežtai valdo didžiausią Seimo frakciją, kuri kol kas jam visiškai paklūsta.

Tačiau politika yra kupina paradoksų. Jie pasireiškia tuo, kad turimi galios šaltiniai tuo pat metu yra ir potencialūs silpnumo šaltiniai. Kalbėdamas apie ekonominę galią, aš, kaip optimistiškai nusiteikęs Lietuvos pilietis, tikiu, kad netrukus išsirinksime tokią valdžią, kuri ims aiškintis, kaip kai kurie žemvaldžiai (ne tik „valstiečių“ lyderis) sukaupė savo rankose dešimtis tūkstančių hektarų žemės, kai įstatymai leidžia turėti ne daugiau kaip 500 hektarų. Tikiu, kad turėsime Seimą, kuris išsiaiškins „Agrokoncerno“ ryšius su politikais, ypač su vienu jų.

O politinės galios stiprumas ir silpnumas kyla iš kito šaltinio, ne iš materialaus turto. R. Karbauskio politinė galia pirmiausia kyla iš to, kad rinkėjai suteikė jo vadovaujamai partijai daugiausia mandatų Seime. Tačiau čia rinkėjų suteikta galia ir baigiasi. Toliau galios turėjimas ar neturėjimas priklauso nuo vieno beveik neapčiuopiamo, bet realaus dalyko – parlamento daugumos drausmės.

Politikos mokslas jau seniai atkreipė dėmesį į tai, kad stabili ir drausminga parlamento dauguma lemia taip pat beveik neapčiuopiamą, bet realų dalyką – politinę galią. Kuo drausmingesnė dauguma, tuo daugiau galios. Ir priešingai – nedrausminga dauguma yra silpna.

Kol kas „valstiečių“ frakcija elgiasi drausmingai. Tie trys maištininkai, kurie paliko frakciją, yra dar mažas nuostolis ir bendros situacijos nekeičia. Prielaidų frakcijai aižėti tarsi ir nėra, nes valdančioji koalicija kalba tai, ką nori girdėti visuomenė. Kalbos yra gerai, tačiau kaip su darbais?

Neturiu kompensuojamųjų vaistų paso, tačiau privačiuose pokalbiuose su tokių pasų turėtojais išgirstu nelabai gražių atsiliepimų apie „valstiečių“ vykdomą politiką šioje svarbioje ir skaudžioje žmonių gyvenimo srityje. Negali pavadinti sėkminga šios valdžios veiklos švietimo srityje – pažeidžiant Konstituciją ir įstatymus naikinami universitetai, mokytojai nežinia kodėl nesidžiaugia etatiniu darbo apmokėjimu. Kokios žmonių reakcijos sulauks ligoninių tinklo pertvarka, galime tik spėlioti.

„Valstiečiai“ nori parodyti, kad visas iki jų valdęs politinis elitas yra susitepęs neaiškiais ryšiais su verslu bei priėmęs visuomenei ir valstybei nenaudingų sprendimų.

Tačiau „valstiečių“ reitingai kol kas yra aukšti. Jei tik jie pradės kristi, ims silpti ir jų frakcijos drausmė. Čia dar kyla klausimas, ar ilgai R. Karbauskiui pavyks pateikti save kaip samdinių gynėją. Paprastai neturtingi žmonės nemėgsta turtuolių, ir taip yra visame pasaulyje.

Demokratiškai organizuojamos valdžios vienas pagrindinių principų – politinio elito grupuočių tarpusavio konkurencija. „Valstiečiai“ kelia sau tikslą parodyti anksčiau valdžioje buvusių politinių grupuočių esą tikrąjį veidą ir daro tai, žinoma, savanaudiškai. Kai į valdžią ateis kitos grupuotės, jos parodys „valstiečių“ tikrąjį veidą. Būtent dėl tokios konkurencijos mes, rinkėjai, pamatome, kiek daug politikoje yra melo, godumo, parsidavėliškumo, išdavysčių ir kitų „gražių“ žmogaus prigimties bruožų.

Vytautas Dumbliauskas yra Mykolo Romerio universiteto docentas