Finansų krizė: kas liko už kadro
Fi­nan­sų kri­zės pa­sek­mių ty­ri­mui ju­dant į prie­kį, vie­šo­je erd­vė­je pa­tei­kia­ma vis dau­giau in­for­ma­ci­jos, ku­ri vi­suo­me­nei bu­vo anks­čiau ma­žai ži­no­ma. Nors te­ma yra su­dė­tin­ga ir su­pras­ti įvy­kių reikš­mę bei įta­ką vals­ty­bės rai­dai nė­ra taip pa­pras­ta. Juo­lab fi­nan­sų kri­zės tu­ri to­kią blo­gą ypa­ty­bę – kiek be­si­ruoš­tum, jos vi­sa­da pa­že­ria daug ne­ti­kė­tu­mų, tad svar­bu su­kaup­tą kri­zės įvei­ki­mo pa­tir­tį api­bend­rin­ti.

Viena iš 2008 m. finansų krizės priežasčių buvo nereguliuojamos išvestinių apsikeitimo sandorių (credit default swaps) rinkos susiformavimas. Šie sandoriai buvo pristatomi kaip finansų inžinerijos produktai sukurti talentingų matematikų, todėl reikėjo suprasti – ne kiekvienam įkandami dalykai, kuriuos neverta net reguliuoti.

Viena iš 2008 m. finansų krizės pamokų yra kaip svarbu turėti tvarkingus duomenų registrus ir jų atskirai saugomą kopiją. Lietuva tokią saugią valstybės duomenų kopiją užsienio šalyje dar tik ruošia.

Pakalbėjus su tais finansų inžinieriais paaiškėjo, kad nebuvo paisoma net paprasčiausių investicijų rizikos valdymo taisyklių – nebuvo jų bendro sąrašo, kiekvienas bankas turėjo savo sandorių registrą, tad niekas tiksliai nežinojo kiek ir kokią riziką jie dengia. Dar daugiau vadinamieji finansų inžinieriai negalėjo paaiškinti, kokia yra jų tikroji vertė, nes kaina buvo nustatoma susitarimo būdu.

Kaip ir buvo galima tikėtis, prasidėjus finansų krizei, bandymai parduoti apsikeitimo sandorius buvo nesėkmingi nes nebuvo aišku kokie faktiniai investiciniai produktai yra su jais susieti. Per vieną naktį trilijonais vertinami apsikeitimo sandoriai tapo nieko neverti. Sustabdyti šios rinkos žlugimą nebuvo įmanoma, nes nebuvo žinančių koks bankas ir kokiai sumai yra išleidęs tokių įsipareigojimų.

Dabartinis šurmulys dėl naujų finansinių technologijų plėtros bent išoriškai atrodo panašiai kaip ir prieš dešimtmetį įvykusi istorija. Todėl svarbu nepakartoti klaidų padarytų su finansų inžinerijos produktais, o iš karto išsiaiškinti kokią įtaką jų išleidimas bei investicijos gali turėti šalies finansų rinkai. Deja, nepaisant skambių pareiškimų apie Lietuvą kaip fintech šalį, nei Finansų ministerijos vadovai, nei Lietuvos banko vadovai tokių skaičiavimų pateikti negali.

Nėra jokių konkrečių skaičiavimų ir apie teigiamą fintecho veiklos poveikį vartotojams. Kol kas beveik pusė Lietuvos gyventojų neturi sąskaitų bankuose, o jas galinčios pakeisti mobilios technologijos Lietuvoje yra pradinėje plėtros stadijoje. Kai daug dėmesio skiriama Kinijos, Pietų Korėjos, JAV technologijų įmonėms, saviems to dėmesio pritrūksta.

Visi šie klausimai yra gyvybiškai svarbūs smulkaus verslo plėtrai. Užsienio ekspertai skaičiuoja, kad mobilios mokėjimo, kredito ir mokesčių aplikacijos ir jų pritaikymas atsiskaitymuose privačiame sektoriuje, bankuose ir valstybės institucijose gali turėti esminės teigiamos įtakos ekonomikai ir nedarbo mažinimui.

Kita vertus yra labai svarbu užtikrinti aukštą tokių aplikacijų saugumą, duomenų patikimumą bei griežtą pinigų plovimo prevenciją. Viena iš 2008 m. finansų krizės pamokų yra kaip svarbu turėti tvarkingus duomenų registrus ir jų atskirai saugomą kopiją, kad prireikus būtų galima atstatyti kas kam priklauso ir kas kam skolingas. Lietuvai šis klausimas itin aktualus, nes mūsų Baltijos sesė Estija turi valstybės duomenų kopiją saugoma kitoje valstybėje, o Lietuva tokią saugią valstybės duomenų kopiją užsienio šalyje dar tik ruošia.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė