ES ateitis: iš komforto zonos – į konkrečių sprendimų lauką
Ko­kia at­ei­tis lau­kia Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES)? Iš tie­sų tai klau­si­mas, kaip at­ei­ty­je Eu­ro­po­je gy­ven­si­me mes, mū­sų vai­kai ir anū­kai. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad dis­ku­tuo­ti­ni vi­si ES ir Lie­tu­vos jo­je at­ei­ties sce­na­ri­jai, ku­rie ga­ran­tuo­ja tai­ką že­my­ne. Tai­kos už­ti­kri­ni­mas ES – sce­na­ri­jus nr. 1. O ta tai­ka nė­ra duo­ty­bė ar taip pa­pras­tai, su­dė­jus ran­kas, pa­sie­kia­mas ir iš­sau­go­mas da­ly­kas.

Neįsivaizduoju ES ateities ir be stiprios socialinės Europos. Daugumą problemų (tarp jų – skurdo, saugumo, atskirties) valstybės gali išspręsti tik veikdamos kartu, taip pat – pateisinti žmonių lūkesčius gyventi geriau.

Koks scenarijus geriausias Lietuvai?

Būtent socialinė nelygybė, socialinė atskirtis, lėtas problemų sprendimas ES mastu sukelia nepasitenkinimą valdančiaisiais, ES institucijomis ir tampa lengvu grobiu politinio užribio veikėjams, neturintiems realių planų, kaip įveikti problemas, bet siekiantiems vieno tikslo – paimti valdžią, sugriauti ES.

Sugriauti ES? O kas toliau? Argi bus daugiau taikos ir gerovės?

Praėjusiais metais Europos Komisija pristatė Baltąją knygą, penkis galimus ES ateities scenarijus: nuo pasiūlymų nieko nekeisti arba gyventi Bendrijoje tik bendrosios rinkos pagrindu iki „dviejų greičių Europos“ (kas nori, labiau integruojasi, kas nenori – važiuoja lėčiau), arba Jungtinių Europos valstijų modelio.

Koks ES ateities scenarijus geriausias Lietuvai? Jie visi turi minusų ir pliusų.

Jungtinės Europos valstijos reiškia federaciją: stiprus „centras“, viršvalstybinės institucijos, bendra gynybos sąjunga, didelis Bendrijos biudžetas. Kyla abejonių, ar visos ES valstybės atsisakys savo suvereniteto. Juolab jog nuomonių skirtumai ir pačioje Lietuvoje aiškėja bei aštrėja. Ir kas gali paneigti, kad, Lietuvai ieškant sprendimo, nebus vėl sukelta visuotinė isterija, kokią sukėlė stambieji žemvaldžiai 2014-aisiais dėl neva užsieniečiams parduodamos Lietuvos? Žemes supirko... ne užsieniečiai.

Vienas priimtiniausių Lietuvai galėtų būti scenarijus „Nuveikti mažiau, bet efektyviau“: labai aiški ir griežta integracija, tačiau tik konkrečiose srityse. Dėl šių, kol kas neįvardytų, sričių (bendra rinka? bankų priežiūra? sienų kontrolė ir saugumas? socialinė politika? moksliniai tyrimai?) būtinas valstybių susitarimas. Visa kita – šalių vidaus reikalas.

Tačiau kas šiandien Lietuvoje galėtų garantuoti, kad šį scenarijų bus galima ginti ir apginti kaip mūsų valstybės poziciją bei pasiūlymą ES?

Jei nediskutuosime apie Europos Sąjungos ateitį, neieškosime Lietuvai geriausio scenarijaus, sprendimus dėl mūsų valstybės ateities priims kiti.

Ne tik diskutuoti, bet ir stiprinti socialinę Europą

ES – unikalus politinis ir ekonominis projektas – atsidūrusi kryžkelėje. Ir tai rodo, kad ES savaime nėra neišsenkantis gėrio ir lėšų šaltinis bei amžinai tobula tarptautinė konstrukcija. Reikia pripažinti, jog komfortas baigėsi, ES valstybių ir institucijų laukia konkretūs sprendimai. Pirmi tokie sprendimai, galintys turėti įtakos ES ateičiai, yra derybų dėl „Brexit“ su Didžiąja Britanija baigtis, ES valstybių susitarimas dėl 2021–2027 metų ES biudžeto.

Teigiantiems, kad ES – jau atgyvenęs politinis projektas, artėja jo pabaiga, atsakau labai aiškiai: nieko panašaus neįvyks, Europos Sąjunga yra ir bus. Kyla vienintelis klausimas, kokia veiklos forma bus pasirinkta. Todėl ir Lietuvoje būtinos viešos diskusijos dėl ES ateities. Jei nesitarsime, neieškosime Lietuvai geriausio scenarijaus, sprendimus dėl mūsų valstybės ateities priims kiti – bankai, stambusis verslas arba kitos šalys.

Kita vertus, bet koks ES ateities scenarijus bus neperspektyvus, jei nepavyks išspręsti žmonėms aktualių problemų. Todėl reikėtų ne vien diskutuoti, tačiau jau šiandien, esant dabartinei ES sanklodai, imtis konkrečių klausimų.

Būtina kuo skubiau įgyvendinti Europos socialinių teisių ramsčio iniciatyvą, kuri užtikrintų pagrindinius žmonių gyvenimo poreikius, t. y. šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, saugesnes darbo sąlygas, motinystės-tėvystės atostogų trukmę, galimybę naudotis kokybiškomis vaikų, senelių ir neįgaliųjų priežiūros bei sveikatos apsaugos paslaugomis, mokamas slaugytojų atostogas, kurias darbuotojas galėtų imti šeimos nariui susirgus. Taip pat plėtoti ne tik Jaunimo garantijų, bet ir Vaiko garantijos iniciatyvą.

Augančios ekonomikos rezultatus turi pajusti ne saujelė turtingųjų, o dauguma ES piliečių. Todėl esu už tai, kad minimalioji mėnesio alga kiekvienoje valstybėje sudarytų ne mažiau kaip 60 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Tai sumažintų dirbančių žmonių skurdą ir toliau skatintų ekonomikos augimą.

Iš esmės visa tai – kairiosios politikos projektai, kurių įgyvendinimas ateityje priklausys ir nuo rinkimų į Europos Parlamentą rezultatų. Todėl labai svarbu, kad po Europos Parlamento rinkimų socialdemokratų pozicijos ne susilpnėtų, bet sustiprėtų. Nuo to priklausys ES ateitis. Vadinasi, ir Lietuvos ateitis.

Vilija Blinkevičiūtė yra Europos Parlamento Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmininkė, LSDP pirmininko pavaduotoja