Dievo Karalystės vartai
Vie­nas iš Raš­to aiš­kin­to­jų pri­ėjo prie Jė­zaus ir pa­klau­sė: „Koks yra vi­sų pir­ma­sis įsa­ky­mas?“ Jė­zus jam at­sa­kė: „Pir­ma­sis yra šis: „Klau­syk, Iz­rae­li, – Vieš­pats mū­sų Die­vas yra vie­nin­te­lis Vieš­pats; tad my­lėk sa­vo Vieš­pa­tį Die­vą vi­sa šir­di­mi, vi­sa sie­la, vi­su pro­tu ir vi­so­mis jė­go­mis.“ Nė­ra įsa­ky­mo, di­des­nio už šiuo­du.“ Tuo­met Raš­to aiš­kin­to­jas jam at­sa­kė: „Ge­rai, Mo­ky­to­jau, tu tei­sy­bę pa­sa­kei: „Die­vas yra vie­nin­te­lis ir nė­ra ki­to ša­lia jo; o my­lė­ti jį vi­sa šir­di­mi, vi­su pro­tu ir vi­so­mis jė­go­mis bei my­lė­ti ar­ti­mą, kaip sa­ve pa­tį svar­biau už vi­sas de­gi­na­mą­sias at­na­šas ir ki­to­kias au­kas.“ Ma­ty­da­mas kaip iš­min­tin­gai jis at­sa­kė, Jė­zus jam ta­rė: „Tu ne­to­li nuo Die­vo Ka­ra­lys­tės!“ Ir nie­kas dau­giau ne­bed­rį­so jo klau­si­nė­ti. Iš Evan­ge­li­jos pa­gal Morkų

Skaitydami šią Evangelijos ištrauką esame įtraukiami į Jėzaus ir vieno iš Rašto aiškintojų pokalbį, religinę diskusiją. Šiandien Bažnyčia mums siūlo apmąstyti paskutiniąją Jėzaus ir žydų dvasinių autoritetų klausimų ir atsakymų dalį. Prieš tai Jėzus jau buvo išmintingai atsakęs apie mokesčių mokėjimą ir apie mirusiųjų prisikėlimą. Tai nebuvo lengvas ir paprastas bendravimas. Klausimai iš tiesų buvo sunkūs, bet Jėzaus išmintis juos įveikė. Šis, paskutinysis klausimas, jau labiau panašus į pasitikslinimą. Jėzus patvirtina tai, ką Rašto aiškintojas jau seniai galvojo. Kiekvienam iš mūsų labai gera klausytis kalbančiojo, kurio kalboje atsiskleidžia mūsų mintis.

Žydų papročiuose buvo daugybė įstatymų ir įsakymų, paliepimų, nuostatų, įpareigojimų ir panašiai. Todėl visiškai natūralu, kad savo religiją mylinčiam žmogui kilo klausimas: o kas gi toje daugybėje yra svarbiausia? Mus irgi toks klausimas aplanko. Didelė laimė kiekvienam žmogui, kuris ir savo gyvenime atranda atsakymus į šiuos klausimus. Mums ypatingai padeda tikėjimas, Dievą ir jo garbinimą pastatantis į pirmiausią ir svarbiausią vietą. Deja, kartais tai pamirštame, tai matyti ir šiomis dienomis, kai meldžiamės už mirusiuosius. Svarbiausias dalykas, ko reikia mirusiajam, yra malda, geri darbai mirusiojo intencijoje ir šv. Mišių auka bei kapų aplankymas. Visa kita tik dekoracijos, bet jos dažnai užgožia esminius dalykus. Kapinės perkrautos tonomis plastiko, o apie šv. Mišias už mirusiojo vėlę kai kurie katalikai net nežino.

Jėzaus atsakyme išgirstame du svarbiausius įsakymus – mylėti Dievą ir mylėti žmogų. Ar galima įsakyti mylėti? Tai nėra valdžios įsakymas, o meilės troškimas. Dievas įsako mylėti, nes nori būti mylimas – dėl mūsų paties gerovės. Mylėdamas Dievą labiau už viską žmogus atranda laimės kelią. Taip pat šioje meilėje atrandama ir žmogaus vieta. Jėzus sujungia šiuos įsakymus į vieną. Abi šios meilės pilną laimę suteikia būdamos kartu.

Šis vienas kitą gerbiančių ir simpatizuojančių mokytojų pokalbis baigiasi Jėzaus teiginiu: „Tu netoli nuo Dievo Karalystės“. Ką jis reiškia? Jėzus, Mesijas, savo misiją suvokė kaip Dievo Karalystės skelbimą. Jis pats save tapatino su Dievo Karalyste. Pažinti, pamilti, priimti Jėzų ir reiškė įžengti į naują santykį su Dievu, įžengti į Dievo Karalystę. Taigi, šiam Rašto aiškintojui tetrūko įtikėti ir išpažinti Jėzų kaip Dievo Mesiją, kurio taip laukė Izraelio tauta.

Panašiai gali nutikti ir mums. Galime gerai išmanyti įstatymą, teologiją, istoriją, katekizmą. Galime argumentuotai įrodinėti savo tiesas krikščionybės naudai ar nenaudai. Bet nesusitikdami su Jėzumi, nepažinsime jo tikėjimo ir būsime tik šalia Dievo Karalystės. Labai svarbu atsiverti Nukryžiuotojo Jėzaus meilei ir leistis būti jo mylimiems. Tai ypatingai išgyvename asmeninėje maldoje, atpažindami Jėzų kitame bei dalyvaudami šv. Mišių aukoje. Per šv. Komuniją mes jį pagarbiname ir sakramentiniu būdu susivienijame su juo. Niekur šiame pasaulyje nerasi tokių Dievo Karalystės vartų kaip šv. Mišių auka ir malonė priimti Šventąją Komuniją, nes už to stovi Jėzaus iškentėta Kryžiaus kančia. Todėl nelikime stovėti šalia, ženkime pro Kryžiaus vartus į Dievo Karalystę jau šiame gyvenime.

Kunigas Marius Talutis yra Punsko parapijos vikaras