Atviras laiškas Stasiui Jakeliūnui. Lietuva – lyderė Europoje ar maža agrarinė valstybė?
2017 me­tų ru­de­nį Sin­ga­pū­re gar­siai nu­skam­bė­jo Lie­tu­vos am­bi­ci­ja tap­ti fi­nan­si­nių tech­no­lo­gi­jų ly­de­re re­gio­ne. Tuo­met ma­žai kas ti­kė­jo­si, kad jau 2019 me­tų pra­džio­je pa­gal iš­duo­tų li­cen­ci­jų fin­tech įmo­nėms skai­čių ne­di­de­lę mū­sų ša­lį Eu­ro­po­je te­lenks tik sa­vo fi­nan­sų sek­to­riu­mi pa­sau­ly­je gar­sė­jan­ti Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė.

Konkretūs ir ryžtingi Lietuvos institucijų veiksmai bei čia kuriama palanki teisinė aplinka jau šiandien duoda įspūdingų rezultatų: finansinių technologijų verslai mūsų šalyje spėjo sukurti daugiau nei 700 gerai apmokamų darbo vietų. Lietuvos bankas, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, gausybė ekspertų, diplomatų ir verslininkų surėmę pečius sunkiai dirbo tam, kad mūsų šalis galėtų lygiavertiškai konkuruoti su ne mažiau ambicingomis Šveicarija, Airija ar ta pačia Jungtine Karalyste.

Apie tai, kad šiandien Lietuva yra nepralenkiama teisinės aplinkos ir teigiamo institucijų požiūrio į finansines inovacijas aspektais, kalbama visame pasaulyje. Deja, pastaruoju metu tarptautinėje erdvėje mūsų šalies pastangos tapti fintech lydere vis dažniau pradėjo skambėti politinių kontraversijų kontekste.

Seimo narys sugebėjo išgarsėti tarptautiniu mastu ir taip ne tik suklaidino Lietuvos visuomenę, bet ir paskatino tarptautinių investuotojų nepasitikėjimą mūsų valstybe. Taip griaunama sunkiai daugelio pastangomis kurta Lietuvos kaip finansinėms inovacijoms atviros Europos valstybės reputacija.

Čia ypač pasižymėjo Lietuvos Respublikos Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas. Viešais neatsakingais pasvarstymais, o atskirais atvejais ir atvira konfrontacija prieš fintech plėtrą skatinančias Lietuvos institucijas bei Lietuvoje investuojančias įmones, Seimo narys sugebėjo išgarsėti tarptautiniu mastu ir taip ne tik suklaidino Lietuvos visuomenę, bet ir paskatino tarptautinių investuotojų nepasitikėjimą mūsų valstybe. Taip griaunama sunkiai daugelio pastangomis kurta Lietuvos kaip finansinėms inovacijoms atviros Europos valstybės reputacija.

Nors pasigirsta raginimų minėtą viešą Stasio Jakeliūno poziciją vertinti kaip asmeninę Seimo nario nuomonę, esu įsitikinęs, kad tai neįmanoma tiek dėl pono Jakeliūno einamų Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininko pareigų, tiek dėl fakto, kad Seimo narys, kartu su finansų ministru Viliumi Šapoka bei ekonomikos ir inovacijų ministru Virginijumi Sinkevičiumi, priklauso tai pačiai valdančiajai daugumai.

Papildomą nerimą kelia ir viešos Lietuvos Respublikos Seimo nario abejonės Lietuvos banko sprendimu išduoti licenciją Jungtinės Karalystės finansų startuoliui „Revolut“. Galimai sąmoningai kuriamas įspūdis, kad valstybės institucijoms pritrūko kompetencijos įvertinti galimas rizikas arba kad pastarosios institucijos (tarp kurių – Valstybės saugumo departamentas) pavieniams užsienio verslo subjektams darė išimtis Lietuvos nacionalinio saugumo sąskaita.

Matydamas, kad Seimo narys nevengia viešai kritikuoti Lietuvos institucijas už siekį pritraukti didžiųjų finansinių paslaugų įmonių investicijas ir aktyviai siūlyti pažangias reguliacinės aplinkos naujoves, keliu pagrįstą abejonę, ar ponas Jakeliūnas yra tinkamai susipažinęs su mūsų šalies institucijų pastangomis gerinti finansinių technologijų sektoriaus padėtį. Esu įsitikinęs, kad Lietuvos banko atverta bandomoji finansinių inovacijų aplinka, Vyriausybės siūlomi teisės aktų projektai fintech sektoriaus plėtrai užtikrinti bei bendros pastangos gerinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių finansinių technologijų verslų padėtį yra gyvybiškai svarbios siekiant sukurti tolesnį dinamišką Lietuvos ekonomikos vystymosi pagrindą.

Galimai sąmoningai menkindamas Lietuvos institucijų kryptingai ir kantriai kuriamą dalykinį šalies įvaizdį, Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas daro ilgalaikę žalą valstybės ir jos institucijų reputacijai. Dar daugiau – ikirinkiminiu laikotarpiu kraudamasis asmeninį politinį kapitalą, neatsakingais ir beatodairiškais veiksmais Seimo narys kompromituoja bendras Lietuvos institucijų, verslo ir nevyriausybinių organizacijų pastangas pasiekti ekonominio proveržio skatinant finansinių technologijų sektoriaus plėtrą.

Visus nesutinkančius susitaikyti su Lietuvos kaip „mažos agrarinės valstybės“ ateitimi kviečiu inicijuoti plačią diskusiją dėl tolesnės mūsų valstybės ekonominės ir technologinės raidos, paremtos aukštos pridėtinės vertės kūrimu. O Seimo Finansų ir biudžeto komiteto pirmininką Stasį Jakeliūną atskirai raginu susilaikyti nuo neatsakingo politikavimo užsienio investuotojų bei valstybės institucijų kryptimi ir skubos tvarka Lietuvos Respublikos Seime surengti viešus klausymus dėl finansinių technologijų sektoriaus plėtros perspektyvų Lietuvoje, kuriuose dalyvautų Lietuvos banko, atsakingų valstybės institucijų bei viešojo sektoriaus atstovai, o taip pat su finansinių technologijų sektoriaus įmonėmis dirbančių asociacijų ir nevyriausybinių organizacijų deleguoti nariai bei ekspertai.

***

Šiandien viešu laišku ir tiesiogiai asmeniškai kreipiausi į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką Stasys Jakeliūnas pasiūlydamas: 1) tarptautiniu lygiu nebegriauti Lietuvos pastangų čia pritraukti daugiau fintech verslų (ir išlaikyti jau atėjusius); 2) sustoti kelti nepagrįstas abejones neva Lietuvos institucijos sąmoningai nepaisė grėsmių šalies nacionaliniam saugumui arba pateikti įrodymus, kad taip iš tiesų įvyko; 3) surengti viešus klausymus-diskusiją Seime dėl tolesnės mūsų valstybės ekonominės ir technologinės raidos, nes norisi išgirsti argumentus (arba suprasti, kad tokių argumentų nėra), kodėl gerai apmokamas darbo vietos finansinių technologijų sektoriuje Lietuvai nereikalingos.

Į mano kreipimąsi gerbiamas pirmininkas netruko sureaguoti – džiugu, taip turėtų komunikuoti visi politikai. Ne tiek džiugu, kad sureagavo tradiciškai toliau su žemėm maišydamas investuotojus ir juos į Lietuvą traukiančias institucijas.