Ateities ūkio struktūra
Ne­se­niai pa­skelb­tas kli­ma­to kai­tos prog­no­zės že­mė­la­pis liu­di­ja, kad Lie­tu­vo­je di­džiau­sia at­ši­li­mo įta­ka jau­sis ry­ti­niuo­se ra­jo­nuo­se, Vil­niaus re­gio­ne, o ar­tė­jant prie jū­ros, ši­lu­mos vi­du­ti­nė me­ti­nė tem­pe­ra­tū­ra skir­sis nuo da­bar­ti­nės ne tiek daug, bet vis­gi bus šil­čiau. Kli­ma­ti­niai po­ky­čiai ne­iš­ven­gia­mai tu­rės įta­kos ir žmo­nių gy­ve­ni­mui bei eko­no­mi­kai.

Ne tik žemdirbystei, bet ir viešųjų įstaigų veiklai, tokių kaip administraciniai pastatai, ligoninės, mokyklos, kurioms gali prireikti oro aušinimo sistemų. Kaip technologinės naujovės jau siūlomos sistemos, veikiančios atsinaujinančiu režimu, žiemą sukauptą šaltį naudoja patalpų atvėsinimui vasarą, o vasaros sukauptą karštį naudoja žiemą šildymui. Skamba fantastiškai, bet daug dalykų, neseniai atrodžiusių, kaip iš fantazijų pasaulio, dabar yra realybė. Sakykime namų šiltinimo programa, gal reikia kartu vykdyti ir namų vėsinimo programą?

Ar tam yra pasiruošusi Lietuva? Finansų rinkose Vyriausybė išleido pirmąsias žalias obligacijas, kurių lėšos bus panaudotos aplinkosaugos priemonėms. Bet nėra paskaičiavimų, kokia prisiderinimo prie naujų klimatinių pokyčių kaina. Kaip kurie pasaulio miestai jau turi tokį „žalią biudžetą“. Kokių ir kiek investicijų reikia planuoti Lietuvai, jei visi brangūs energetiniai projektai pasirodys nelabai reikalingi – šilumos energijos reikės vis mažiau?

O ką daryti su Baltijos jūra, kur daugelis problemų atsirado dėl lietaus ir požeminių vandenų atneštų cheminių medžiagų, naudojamų žemės ūkyje ir plastiko gamyboje, liekanų. Lietuvoje prekės, kurių gamybai naudojamos cheminės medžiagos sudaro didžiąją šalies eksporto dalį, tai yra mineralinio kuro gamybai tenka 13 proc. viso eksporto, trąšų gamyba, be farmacijos produktų, sudaro 8 proc. eksporto, o plastikinių gaminių indėlis į bendrą eksporto struktūrą lygus 7 proc. Tad viena aktualiausių Lietuvai diskusijų būtų – ar norime išsaugoti švarią Baltijos jūrą? Gaila, kad kažkada buvę aktyvūs Lietuvoje nevyriausybiniai žaliųjų judėjimai pritilo, nors kaip tik dabar būtų proga paaiškinti sunerimusiai visuomenei kaip geriau spręsti vis aktualesnes oro, vandens, aplinkos užterštumo problemas.

Tokius ir panašius sudėtingus ekonomikos struktūros pertvarkos klausimus, norint pasiekti sutartus globalaus klimato atšilimo tikslus – ne didesnis negu 2 laipsniai palyginus su ankstesniu laikotarpiu temperatūros augimas – sprendžia daugelis pasaulio šalių. Rugsėjo mėnesį numatoma surengti kelis pasaulinius susitikimus klimato kaitos problemų aptarimui.

Į ūkio struktūros pertvarkos perspektyvas verta pažvelgti ir ne tik dėl klimato atšilimo grėsmės, bet ir kaip į ekonomikos priemonę, leidžiančią suteikti naują impulsą dabar sulėtėjusiam šalies ekonomikos augimui.

Margarita Starkevičiūtė yra ekonomistė, finansų ir ES institucijų ekspertė