Ar parengsime „Sodros“ saugos pagalves sunkmečiui?
2019 me­tų vals­ty­bės ir „Sod­ros“ biu­dže­tai ban­dys at­lai­ky­ti po­li­ti­nių pa­ža­dų la­vi­ną. Vai­ko pi­ni­gų, pen­si­jų di­di­ni­mas, pa­pil­do­mos lė­šos svei­ka­tai ir švie­ti­mui tu­rės „su­gy­ven­ti“ su „sun­kiai su­gy­ve­na­mais“, bet nuo­lat gar­siai ap­dai­nuo­ja­mais Tau­pu­mu ir Efek­ty­vu­mu. Eko­no­mi­nio au­gi­mo lai­kais bū­tų iš­min­tin­ga pa­sta­rų­jų ne­pa­mirš­ti ir de­ra­mai su­sit­var­ky­ti vi­sas sau­gos pa­gal­ves, ku­rių ga­li pri­reik­ti at­ėjus nuo­smu­kiui.

2019 metų valstybės ir „Sodros“ biudžetai bandys atlaikyti politinių pažadų laviną. Vaiko pinigų, pensijų didinimas, papildomos lėšos sveikatai ir švietimui turės „sugyventi“ su „sunkiai sugyvenamais“, bet nuolat garsiai apdainuojamais Taupumu ir Efektyvumu. Ekonominio augimo laikais būtų išmintinga pastarųjų nepamiršti ir deramai susitvarkyti visas saugos pagalves, kurių gali prireikti atėjus nuosmukiui.

Iš pirmo žvilgsnio neakylam piliečiui viskas „Sodroje“ gali atrodyti geriau, nei buvo ilgus metus prieš tai. „Sodros“ skolos atsikratyta ją perkeliant į valstybės biudžetą, pajamų planuojama surinkti beveik 400 mln. eurų daugiau, nei patirti išlaidų. Dalis pensijos bus mokama iš padidinto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), tik šis pokytis ne itin sklandžiai atgulė į valstybės biudžetą. Į valstybės biudžetą planuojama surinkti 1,4 mlrd. eurų daugiau GPM, o pensijoms iš valstybės biudžeto papildomai reikės 1,7 mlrd. eurų. Kas nors tuoj pat pasakytų, kad augimo periodu valstybės biudžete papildomai surasti 300 mln. eurų pensijoms mokėti nėra didelė mokesčių ir pensijų pertvarkos kaina. Tačiau visa tai tik atveria kelią toliau didinti viešųjų finansų išlaidas, kurias suslėpus skirtinguose biudžetuose bus tik sunkiau sugaudyti.

Nuspręsta ir toliau didinti ligos draudimo įmokų tarifą. Šių metų pradžioje jis jau buvo padidintas nuo 1,2 iki 1,4 proc., tad pinigų iš žmonių surenkama vis daugiau. Tačiau ligos draudimo balansas lieka labai neigiamas, nes išmokama beveik dvigubai daugiau nei surenkama (2018 metų sausio-rugpjūčio duomenimis, ligos draudimo dalies įplaukos siekė 116,7 mln. eurų, o išmokos – 206,1 mln. eurų). Priežastis paprasta – nuolat daugėja nedarbingumo pažymėjimų, o atskirose sveikatos apsaugos įstaigose kai kurie gydytojai išduoda penkis kartus daugiau vadinamųjų biuletenių nei jų kolegos. Patys „Sodros“ atstovai yra sakę, kad toks nedarbingumo pažymėjimų išrašinėjimas kainuoja bent po 100 mln. eurų kasmet, o keturi iš penkių ligonių, netikėtai iškviesti į patikrinimą, staiga patys pasveiksta.

Nedarbo pašalpos mokesčių mokėtojams taip pat kainuos brangiau. Tiesa, iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlus visas aktyvias darbo rinkos priemones nedarbo draudimo biudžetas atrodys subalansuotas. Tačiau gali būti, kad realiai išsilaikant dideliam bedarbių skaičiui tai tik sunkins „Sodros“ naštą. Ir dėl pastaraisiais metais vis dosnesnių išmokų nedirbantiems asmenims registruotų bedarbių šiemet ne tik nemažėjo, bet ir padaugėjo. Prieš krizę buvo 67 tūkst. registruotų bedarbių, o dabar būna mėnesių, kai šis rodiklis pasiekia ir 160 tūkstančių. Dabar, ekonominio pakilimo laikais, bedarbių išmokoms išleidžiame tiek pat pinigų, kiek sumokėdavome krizės įkarštyje, t. y. 2010 metais.

Motinystės draudimo išlaidos didėja 20 mln. eurų. Tai dar viena socialinio draudimo rūšis, kurioje visą laiką patiriama daugiau išlaidų, nei surenkama įmokų. Noras būti dosniausia šalimi vaikus auginančioms motinoms ir tėvams brangiai kainuoja. Šį lėšų trūkumą dažniausiai tenka kompensuoti iš pensijų įmokų. Kad užtektų pinigų motinystei, svarbu atsilaikyti prieš Seime vis kylančius nepamatuotus norus dar labiau didinti išmokas. To priežastis yra paprasta – nemažai tyrimų rodo, jog motinystės išmokų dosnumas ir šeimų ryžtas susilaukti vaikų neturi vienareikšmio ryšio.

Valstybės kontrolė, įdėmiau pažvelgusi į „Sodrą“, konstatavo, kad 2017 metais rezervo (nors buvo planuota) nebuvo pradėta kaupti. Per pastarąjį ekonomikos nuosmukį užteko penkerių metų, kad „Sodros“ skola pasiektų beveik 4 mlrd. eurų, arba daugiau nei tuo metu siekė visas metinis „Sodros“ biudžetas. Lieka nebent tikėtis, kad kitąmet numatytos sukaupti lėšos nebus ištaškytos dėl nepamatuotų politinių sprendimų. Tačiau liūdna tiesa yra tai, kad ši viltis, dažnai įžiebiama metų pradžioje, jiems baigiantis užgęsta.

Vytautas Mitalas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas