Apvalymas skausmingas ir brangus
Ar­tė­jant žy­dų Ve­ly­koms, Jė­zus nu­ke­lia­vo į Je­ru­za­lę. Šven­tyk­lo­je jis ra­do pre­kiau­jan­čių­jų jau­čiais, avi­mis, ba­lan­džiais ir pri­sė­du­sių­jų pi­ni­gų kei­tė­jų. Su­su­kęs iš vir­vu­čių rim­bą, jis iš­vi­jo vi­sus juos iš šven­tyk­los, iš­va­rė avis ir jau­čius, iš­bars­tė kei­tė­jų pi­ni­gus, iš­var­tė jų sta­lus. Kar­ve­lių par­da­vė­jams jis pa­sa­kė: „Pa­siim­ki­te sa­vo pa­ukš­čius ir iš ma­no Tė­vo na­mų ne­da­ry­ki­te pre­ky­bos na­mų!“ Jo mo­ki­niai pri­si­mi­nė, kad yra par­ašy­ta: „Uo­lu­mas dėl ta­vo na­mų su­grauš ma­ne.“

Tuomet žydai kreipėsi į Jėzų sakydami: „Kokį ženklą mums galėtum duoti, kad turi teisę taip daryti?“ Jėzus atsakė: „Sugriaukite šitą šventovę, o aš per tris dienas ją atstatysiu!“ Tada žydai sakė: „Keturiasdešimt šešerius metus šventovę statė, o tu atstatysi ją per tris dienas?!“ Bet jis kalbėjo apie savo kūno šventovę. Tik paskui, jam prisikėlus iš numirusių, mokiniai prisiminė jį apie tai kalbėjus. Jie įtikėjo Raštu ir Jėzaus pasakytais žodžiais.

Per Velykų šventes, jam būnant Jeruzalėje, daugelis įtikėjo jo vardą, matydami jo daromus ženklus. Bet Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo. Jam nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje.

Iš Evangelijos pagal Joną

Tad prašykime, kad Jėzus užsuktų į mūsų širdies šventyklą ir pasišvaistytų su savo rimbu, kad mes patys pamatytume savo veidmainystes, aklumą, nejautrumą Dievui ir žmogui, išdavystes, drungnumą.

Šiandien matome Jėzų, kuris varto stalus. Tai vienintelė Evangelijos vieta, kur Jėzus parodomas įpykęs. Ir dėl ko? Iš tiesų tie visi žmonės, pardavinėjantys gyvūnus ir keičiantys pinigus, buvo jiems skirtoje nustatytoje vietoje, specialiame kiemelyje. Be jų paslaugų apeigos šventykloje apskritai nebevyktų, mat atkeliavę iš visos Romos imperijos piligrimai turėjo aukoti tinkamą atnašą, kad įvykdytų savo religinę apeigą. Jie atsinešdavo pinigų, už juos įsigydavo auką tiesiog vietoje ir išsikeisdavo pinigus, tinkamus aukoti šventyklai. Viskas Dievo garbei.

Kodėl supyko Jėzus? Nes Dievo buvimo vieta – Jeruzalės šventykla, kur saugomos Sandoros plokštės, tapo vieta, kuri nebepriartina izraelitų prie Gyvojo Dievo. Nes apeigos atliekamos be širdies. Per pranašus Dievas ne kartą barė savo tautą, kad deginamos aukos jam nemielos, nes jis nori ne aukų, o savo tautos žmonių širdies atsivertimo, teisingumo artimui, gailestingumo vargšui. Tačiau teisė yra tvirta – jei atlikai viską, kaip parašyta, vadinasi, atlikta. Būtent tai ir siutino Jėzų. Visa šventyklos sistema tapo orientuota į tai, kaip paraidžiui įvykdyti įsakymą, o širdies atsivertimo žadinimas pamirštamas.

Jėzus čia ne tik kalba apie kūną kaip šventovę, bet ir samarietei sako, kad Dievo garbinimas vyksta tiesa ir dvasia, žmogaus viduje. Išorė tegali padėti išreikšti šį garbinimą. Žmogaus viduje yra šventykla, kiekvienas iš mūsų esame Dievo šventykla, kurioje kiekvieną dieną Dievo garbinimas vyksta arba ne, mūsų konkrečiu pasirinkimu pagal meilės arba pagal savanaudiškumo įsakymą. Ir visai nesvarbu, kaip žmogus tai išreiškia, tikri motyvai Dievui aiškūs: „Jėzus, gerai visus pažindamas, jais nepasitikėjo.“ O patys žmonės manė, kad jie viską gerai daro – juk daro kaip visi! Kaip Įstatymo numatyta. Ir šventykloje tarnaujantys kunigai maloningai priėmė jų aukas, „įskaitė“ jų piligrimystę.

Tad prašykime, kad Jėzus užsuktų į mūsų širdies šventyklą ir pasišvaistytų su savo rimbu, kad mes patys pamatytume savo veidmainystes, aklumą, nejautrumą Dievui ir žmogui, išdavystes, drungnumą. Šis apsilankymas ne iš maloniųjų, bet didelė dovana kiekvienam, kieno širdis atgręžta į Dangaus Tėvą. Juk tikrojo apvalymo nuo nuodėmės kaina yra Jėzaus mirtis ant kryžiaus už kiekvieną žmogų. Ši kaina jau sumokėta. Apvalymo dovana yra neįkainojama, tik, deja, kaip sako Bruno Ferrero: „Esame pernelyg įpratę viską parduoti ir pirkti, tad kartais nepajėgiame įsivaizduoti, jog gali būti ir neįkainojamų dalykų.“

Sesuo Rasa Fausta Palaimaitė SF yra teologijos mokslų daktarė, Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė.