Apie tiesą, patogumą ir sprendimus
Pi­lo­tas klau­sė Jė­zų: „Ar tu esi žy­dų ka­ra­lius?“ Jė­zus at­sa­kė: „Ar nuo sa­vęs ši­to klau­si, ar ki­ti apie ma­ne tau pa­sa­kė?“ Pi­lo­tas ta­rė: „Ar aš žy­das? Ta­vo­ji tau­ta ir aukš­tie­ji ku­ni­gai man ta­ve įskun­dė. Sa­kyk, ką esi pa­da­ręs?“ Jė­zus at­sa­kė: „Ma­no ka­ra­lys­tė ne iš šio pa­sau­lio. Jei ma­no ka­ra­lys­tė bū­tų iš šio pa­sau­lio, ma­no tar­nai juk ko­vo­tų, kad ne­bū­čiau ati­duo­tas žy­dams. Bet­gi ma­no ka­ra­lys­tė ne iš čia“. Tuo­met Pi­lo­tas jį pa­klau­sė: „Va­di­na­si, tu esi ka­ra­lius?“ Jė­zus at­sa­kė: „Taip yra, kaip sa­kai: aš esu ka­ra­lius. Aš tam esu gi­męs ir at­ėjęs į pa­sau­lį, kad liu­dy­čiau tie­są. Kas tik bran­gi­na tie­są, klau­so ma­no bal­so“. Iš Evan­ge­li­jos pa­gal Joną

Tai Jėzaus teismo proceso kulminacija. Pagal įstatymą tik Pilotas galėjo paskelbti Jėzui mirties bausmę, kurios jam siekė priešiškai nusiteikę tautiečiai. Tokia tvarka.

Pilotas taip ir nesuprato, apie ką kalbėjo Jėzus. Gal tik tai, kad Jėzus nekaltas. Kadangi politiškai buvo keblu jį paleisti, tai dėl savo tarnybos ramybės Pilotas atidavė jį nukryžiuoti.

Taip ir užrašytas kaltinimas Jėzui ant kryžiaus INRI (lot. Jesus Nazarenus Rex Judaeorum – Jėzus Nazarietis Žydų Karalius).

Trys elementai mus kalbina: teisėjas, kuriam neįdomi tiesa, Jėzus, kuris pats yra tiesa, ir neteisingas sprendimas.

Evangelija visada yra apie klausytoją ir ši Evangelija yra aštri. Nes klausia kiekvieno apie tiesą ir sprendimus. Kiekvienas mūsų, atlikdamas savo dideles ar mažas pareigas, esame teisėjas, turime priimti sprendimus šeimoje. Kiekvieną dieną darome daugybę sprendimų savo mintyse, žodžiuose ir darbuose. Tai yra gyvenimas. Pagal situaciją išmokstame priimti sprendimus labai greitai – tiesiog be pastangų išeina pataikauti, prisitaikyti ir apsaugoti savo reputaciją ar įvaizdį. Tokia visuotinė mada.

Tam, kad žmogus išmoktų ir išdrįstu elgtis pagal tiesą, dažnai nepakanka gyvenimo. Pirmiausiai užtrukta suprasti, kad nėra balto, juodo ar žalio melo ir kad velnias yra bet kurio melo tėvas. Paskui reikia drąsos mokytis tiesos. Nepaprasta. Nes tiesa dažnai būna ne tai, ką suprantu ar galvoju, ar kaip man atrodo. Jėzus sakė: „Aš esu Kelias, Tiesa ir Gyvenimas“. Tiesa, apie kurią kalba Jėzus, yra universali Evangelijos tiesa, ją atranda visi jos nuoširdžiai ieškantieji. Religija nesvarbu. Tik tiesos nuoširdžiai ieškantysis galiausiai atranda Jėzaus Kristaus asmenį – tiesiog taip yra. Juk jis – Tiesa. Kiekvienas lieka laisvas gyventi mele ar su savo asmenine tiesa, neigti, teigti, protestuoti ar dar kitaip pasirinkti.

Tai, ko iš tiesų trokštame, randame tik eidami tuo vieninteliu evangelinės tiesos keliu, kurį parodė Mokytojas. Tuos, kurie nori laisvai juo sekti, jis kviečia įžengti į savo Karalystę – į naują gyvenimo logiką, tuoj pat – atsivertimu, mąstymo keitimu. Naujumas tas, kad ten pirmas yra tas, kuris pats sąmoningai pasirenka paskutinę vietą; didžiausias yra tas, kuris prisiartina prie paties mažiausio ar paskutinio. Pagaliau ir pats Jėzus pasislepia vargšuose: ligoniuose, skurstančiuose, kaliniuose, atmestuosiuose. Tuose, kurių kvapas ir išvaizda visai nepatraukli ir kurie šiame pasaulyje turi vietos tik paribiuose. Nuoširdžiai laukia kiekvieno pas jį skubančiojo, ir eilių nėra. Jo Karalystės įstatymas tik vienas – meilės. Daryti kitam (ypač tam, kuris neturės kaip atsimokėti) tai, ko jam tikrai reikia, kad būtų laimingesnis. Visa kita paprasta – tarnauk ten, kur esi, dėdamas visas pastangas ir atlikdamas pareigas žmonių, kuriems tarnauji, taip gerai, kaip tik gali. Tai yra įmanoma, jei kiekvieną akimirką mokomasi pasitikėti Dievo pagalba ir vedimu. Taip žmogus įžengia į Jėzaus Karalystę, o kiti stebisi, kodėl jis toks ramus, kai stokoja, suserga nepagydoma liga, laidoja artimuosius, praranda darbą. Juk jis tvirtai tiki, kad reikia padaryti tik tai, kas nuo paties priklauso, o visa kita sutvarko karalystės šeimininkas. Ir nieko tokio suklysti, nemokėti, nesuprasti. Galima. Tik pasilikti klaidos kelyje neprotinga – greitai atsiprašoma ir taisomasi. O tiesa žmones padaro laisvus. Laisvus mylėti, kurti, turėti savo nuomonę, skonį, laisvę dovanoti save iki mirties, kaip Jėzus. Nes tiesa nesibaigia su šio pasaulio neteisybe – ji amžina, pranokstanti mūsų tikrovę. Verta surizikuoti ir leistis į tiesos pažinimą.

Sesuo Fausta Palaimaitė SF yra Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė