Apie minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje
Kiek as­me­nų už­dir­ba mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gi­ni­mą Lie­tu­vo­je? Ko ge­ro nu­steb­si­te, bet tiks­lių skai­čių nie­kas ne­ži­no. 

Lietuvos statistikos departamentas prognozuoja darbuotojų skaičių pagal darbo užmokesčio dydį remdamasis praėjusių metų spalio mėnesį vykdyta apklausa. Į atlyginimo kategoriją: „minimalioji mėnesinė alga ir mažiau“, kurios riba praėjusiais metais siekė 380 eurų, pateko beveik 14 procentų užimtųjų. Tačiau į šią kategoriją galėjo pakliūti ir pvz., asmuo, kurio bazinis atlyginimas buvo 600 eurų, bet šis asmuo dirbo tik pusę etato, tad jo gautas atlyginimas siekė 300 eurų, t.y mažiau nei kategorijos riba – 380. Svarbu paminėti faktą, jog Lietuvoje sutarta, kad transporto sektoriaus darbuotojų minimalus mėnesinis atlyginimas visada bus 30 procentų didesnis nei nacionalinis minimalus mėnesinis atlyginimas. Todėl transporto sektoriaus darbuotojų MMA praėjusių metų spalį siekė 494 eurus ir šie darbuotojai nepateko į Lietuvos statistikos departamento kategoriją „minimalioji mėnesinė alga ir mažiau“, nes uždirbo daugiau nei 380 eurų.

Asmenys, kurių atlyginimas, neatskaičius mokesčių, buvo mažesnis nei 600 eurų, praėjusių metų spalio mėnesį sudarė apie 45 procentus visų dirbančiųjų.

Darbuotojų skaičiaus pagal darbo užmokesčio dydį struktūra spalio mėn.Šaltinis: Lietuvos statistikos departamenas

Ekonomistų atlikti tyrimai įvairiose Europos šalyse parodė, jog didinant minimalią mėnesinę algą, didėja atlyginimai ir tų asmenų, kurie uždirba didesnį atlyginimą nei MMA. Tyrimai atskleidė, jog padidėjimą gali pajusti net iki 40–50 procentų visų šalies darbuotojų.

Taigi MMA nustatymas, nors tiesiogiai paliečia tik kas septintą Lietuvos darbuotoją, netiesiogiai visgi gali būti svarbus net kas antram.

Ar visada MMA didinimas, reiškia, jog kartu augs ir kainos?

Vienareikšmio atsakymo nėra. Didėjantis MMA reiškia augančius darbo vietos kaštus. Įmonės, kurios konkuruoja su kitų šalių prekių ar paslaugų gamintojais žūtbūt bandys padengti išaugusius kaštus kitais būdais, tik ne didinant produktų ar paslaugų kainą. Įmonės gali siekti didinti produktyvumą pvz., samdyti labiau patyrusius darbuotojus, labiau apmokyti turimus darbuotojus. Įmonės gali pradėti ir labiau taupyti pvz., rečiau atnaujinti gamybos įrenginius ar IT programas, skirti mažiau lėšų darbuotojų mokymams, sumažinti įvarius darbuotojams skiriamus atlyginimų priedus ar lengvatas. Taip pat daug įmonių išaugusius darbo vietų kaštus padengia atsisakydamos dalies pelno.

Tuo tarpu įmonės, kurios nekonkuruoja su kitomis įmonėmis tarptautiniu mastu, gali sau leisti padengti dalį ar net visus išaugusius kaštus padidindamos kainą. Geriausias pavyzdys – plaukų kirpimo paslaugos: retas, kuris iš Lietuvos pastoviai galėtų vyktų kirptis plaukų į kaimyninę Latviją ar Lenkiją, o kirptis plaukus vis tiek anksčiau ar vėliau reikia.

Taigi kuo sunkiau gauti prekės ar paslaugos pakaitalą (ekonominis terminas substitutą), tuo lengviau įmonėms didinti kainą, nebijant prarasti pirkėjų.

Koks galėtų būti pagrįstas kainų augimas prekybos centruose?

Išlaidos darbuotojams sudaro tik apie 10 procentų visų mažmeninės prekybos įmonių sąnaudų. Todėl pvz., padidinus MMA nuo 400 eurų iki 450 eurų, būtų galima tikėtis, jog kainos padidės apie 1,3 procento. Taigi tai, kas anksčiau kainavo 10 eurų, po tokio MMA padidinimo galėtų pagrįstai pabrangti apie 13 centų (šioje vietoje daroma prielaida, jog visos darbo sąnaudos t.y. visi atlyginimai didėtų 12.5 procento). Jeigu brangsta labiau – tai galimas mažos konkurencijos vietinėje rinkoje indikatorius, jeigu nėra kitų reiškinių, galinčių paaiškinti didesnį kainos pokytį, pvz., mokestiniai pokyčiai, žaliavų / didmeninių kainų brangimas ar panašiai.

Dėl ko nesutaria trišalės tarybos nariai?

Praėjusiais metais trišalėje taryboje buvo nutarta, jog bus „depolitizuotas“ minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymas. Šiuo sutarimu buvo numatyta, kad MMA bus nustatomas remiantis formule:

MMA = koeficientas x VDU (prognozuojamo sekantiems metams).

Koeficientas šioje formulėje, tai penktadalio Europoje didžiausią MMA ir VDU santykį turinčių šalių rodiklių vidurkis. Siūlydamas tokią formulę, Lietuvos bankas norėjo užtikrinti, jog Lietuvoje MMA ir VDU santykis niekada netaps pačiu didžiausiu visoje Europos Sąjungoje, nes egzistuoja rizika, jog per didelis MMA ir VDU santykis galėtų didinti nedarbą.

Visgi praėjusiais metais buvo padaryta klaida, jog nebuvo išsiaiškinta ką visi trišalės tarybos nariai suprato kaip prognozuojamą VDU.

Visgi praėjusiais metais buvo padaryta klaida, jog nebuvo išsiaiškinta ką visi trišalės tarybos nariai suprato kaip prognozuojamą VDU. Darbuotojų atstovai suprato, jog omenyje turimas VDU, kurį kas ketvirtį apskaičiuoja Lietuvos statistikos departamentas ir kurio prognozes kitiems metams parengia Finansų ministerija bei Lietuvos bankas. Tuo tarpu Lietuvos banko ekonomistai, turėjo omenyje tokį VDU, į kurį nėra įskaičiuojami nereguliarūs priedai, pvz., komandiruočių dienpinigiai, nes tokį VDU naudoja Europos statistikos departamentas apskaičiuodamas visų ES šalių MMA ir VDU santykius. Kadangi praėjusiais metais trišalės tarybos posėdyje galų gale buvo tariamasi dėl absoliutaus MMA dydžio, šis VDU bazės klausimas taip ir liko iki galo neišdiskutuotas.

Šiais metais darbdavių bei vyriausybės atstovai palaiko Lietuvos banko siūlomą VDU be priedų bazę, o profesinių sąjungų atstovai norėtų remtis VDU su priedais baze.

Remiantis VDU be priedų baze 2019 metais MMA siektų 420 eurų

Remiantis VDU su priedais baze, 2019 metais MMA siektų 450 eurų

Taigi esminė problema yra ta, jog trišalėje taryboje nėra sutarimo, ar Lietuvos MMA ir VDU santykis gali ar negali tapti didžiausiu visoje Europos Sąjungoje. Ar rugsėjo 18 dieną bus rastas kompromisas – nepanašu. Tikėtina, jog profsąjungos pasisakys už 450 eurų MMA, darbdavių organizacijų atstovai, už 420. Atsižvelgiant į tai, jog trišalė taryba atlieka tik patariamąją funkciją, tikėtina bus suformuotos atskiros nuomonės, o galutinį sprendimą turės priimti Vyriausybės atstovai, kurie šiuo metu pasisako už 420 eurų sumą.

Justas Mundeikis yra ekonomistas ir lektorius