Apie Kauno šilumos ūkį ir dar kartą apie kainų komisijos neveiklumą
Pa­sta­rą­ją sa­vai­tę itin su­in­ten­sy­vė­jo dis­ku­si­jos apie tai kas lė­mė ši­lu­mos kai­nos Kau­ne pa­au­gi­mą sau­sį, ly­gi­nant su kai­na pra­ei­tų me­tų gruo­dį. AB „Kau­no ener­gi­ja“, tie­kian­ti ši­lu­mą kau­nie­čiams, pirš­tu ba­do ne­prik­lau­so­mus ši­lu­mos ga­min­to­jus, ku­rie, iš­au­gus prog­no­zuo­ja­mai ši­lu­mos pa­klau­sai, pa­di­di­no ši­lu­mos kai­ną, ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų aso­cia­ci­ja baks­te­li at­gal į pa­čios AB „Kau­no ener­gi­jos“ val­do­mą Pe­tra­šiū­nų ka­ti­li­nę, ku­ri kai­ną pa­di­di­no be­ne la­biau­siai. Kau­nie­čiams su­nku su­pras­ti kas čia da­ro­si.

Taip, Kauno šilumos gamybos ūkyje veikia rinkos dėsniai. O rinkoje visada – augant paklausai, auga ir kainos. Čia nieko naujo neišgalvosi, o kauniečiams manau kur kas svarbiau yra ne aiškintis kodėl skiriasi vieno mėnesio sąskaitos nuo kito mėnesio sąskaitų, o tai, kiek jie iš viso per metus išleidžia šildymui. O išleidžia jie gerokai mažiau, nei išleistų, jei tos konkurencijos šilumos gamyboje nebūtų iš vis, bet kur kas daugiau, nei galėtų išleisti, jei valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tiesiog laiku dirbtų tuos darbus, kuriuos turi dirbti.

Iš sėkmingų investicijų pelnas visai nesiformuoja, kai šilumą šilumos gamybos rinkoje pardavinėji už kainą, lygią kintamiems gamybos kaštams.

Diskusijos apie šilumos kainas Kaune vyksta jau ilgai. Štai prieš beveik metus LŽ publikavo straipsnį, kuriame AB „Kauno energija“ buvo kaltinama, kad piktybiškai vengia bazinės šilumos kainos perskaičiavimo, kuris leistų ženkliai sumažinti šilumos kainą. Kainų komisijos atstovai tradiciškai skėsčioja rankomis, skųsdamiesi, kad nesugeba išprašyti duomenų perskaičiavimui iš AB „Kauno energijos“.

Praėjo metai. Kas pasikeitė? Niekas nepasikeitė. Vis dar galioja ta pati prieš daugiau nei penkis metus keturiems metams nustatyta bazinė šilumos kaina Kaune. Kainų komisija toliau užsiima tuo pačiu – rankų skėsčiojimu.

Tvirtinant bazinę šilumos kainą „Kauno energijai“ VKEKK 2012 metų gruodį skaičiavo metinį „Kauno energijos“ pelną, kurį įmonė turėtų įtraukti į šilumos kainą, lygų 8,8769 milijonai litų. Arba 2,571 milijonus eurų.

Faktinis AB „Kauno energijos“ pelnas prieš apmokestinimą pagal audituotas metines finansines ataskaitas:

2015 metais: 5,325 milijonai eurų

2016 metais: 8,214 milijonai eurų

2017 metais: ? (laukiam patvirtinimo)

Tokia situacija susidarė pasekoje to, kad Kaune iš principo nuo to laiko, kai buvo tvirtinama bazinė šilumos kaina Kaune, pasikeitė kuro ir energijos balansų struktūra, o AB „Kauno energija“ turi galimybę iš nepriklausomų šilumos gamintojų supirkus šilumą pigiau, į galutinę šilumos kainą prie šilumos perdavimo pastovių kaštų, mažmeninio aptarnavimo kaštų, šilumos gamybos pastovių kaštų bei rezervo kaštų dedamųjų šilumos kainoje pridėti šilumos gamybos (įsigijimo) kintamų kaštų dedamąją, kuri yra kur kas didesnė, nei realios „Kauno energijos“ sąnaudos šilumai nusipirkti ir savo katilinių kintamiems kaštams padengti.

Toliau keli skaičiai, kurie yra preliminarūs, nes AB „Kauno energija“ dar nepateikė galutinio į šilumos tinklus gruodį patiektos šilumos kiekio, be to – tik AB „Kauno energija“ tiksliai gali pasakyti realizuotos šilumos kiekį skirtingais mėnesiais, kintant šilumos kainai. Nepaisant to, galiu prisiimti atsakomybę, kad pateikti skaičiai yra labai artimi realiems, o galima paklaida yra tik keli procentai.

Preliminariais vertinimais – 2017 metais AB „Kauno energija“ Kauno miesto vartotojams pardavė apie 1,05–1,08 milijonus kWh šilumos ir išstatė sąskaitų už 51–53 milijonus eurų. Čia neskaičiuojant pajamų už parduotą šilumą Jurbarke ir vartotojams kituose miestuose bei neskaičiuojant pajamų iš kitos veiklos – elektros pardavimo, šilumos mazgų priežiūros, apyvartinių taršos leidimų pardavimo ir panašiai.

Įvertinus kainų komisijos nustatytą šilumos kainos dedamųjų struktūrą, pagal kurią AB „Kauno energija“ kiekvieną mėnesį formuoja šilumos kainos dedamąsias, galima teigti, kad iš šių 51–53 milijonų eurų, maždaug 20,3–21,1 milijonai eurų turėtų būti skirti mažmeninio AB „Kauno energijos“ aptarnavimo išlaidoms padengti, šilumos perdavimo pastoviems kaštams padengti (vamzdynų priežiūrai, keitimui, trasų remontams ir panašiai), pastoviesiems AB „Kauno energija““ šilumos gamybos kaštams padengti (katilinių ir elektrinių priežiūrai, rezervo užtikrinimui, turto atstatymui, investicijoms grąžinti) ir su tuo susietam AB „Kauno energija“ normatyviniams pelnui susirinkti (2016 metų audituotais duomenimis visi aukščiau minėti kaštai bendrovėje siekė 19,97 milijonus eurų, čia jau su išlaidomis ir kitų, ne Kauno miesto šilumos ūkiams eksploatuoti) .

Taigi, iš surinktų 51–53 milijonų eurų atmetus aukščiau paminėtas pajamas, AB „Kauno energija“ surinko maždaug 30,7–31,9 milijonus eurų, kurie turėtų būti skirti šilumai iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigyti bei kintamiems šilumos gamybos kaštams savo katilinėse padengti (kurui, elektrai, vandeniui ir panašiai).

Faktiškai 2017 metais nepriklausomiems šilumos gamintojams AB „Kauno energija“ sumokėjo maždaug 18–18,5 milijono eurų, o už savo katilinėse suvartotus išteklius – apie 6,3–6,5 milijono eurų. Vis tiek lieka maždaug 6,5 milijonai eurų, kuriuos AB „Kauno energija“ surinko iš vartotojų, bet neišleido. Jie tapo AB „Kauno energija“ pelnu. Ir tai pelnas, kuris susiformavo visai ne dėl „sėkmingų įmonės investicijų“, kaip mes tai suprantame tradiciškai. Iš sėkmingų investicijų pelnas visai nesiformuoja, kai šilumą šilumos gamybos rinkoje pardavinėji už kainą, lygią kintamiems gamybos kaštams.

2017 konkurencija tarp šilumos gamintojų faktiškai leido sumažinti šilumos gamybos kaštus Kaune maždaug 14,2 milijonais eurų. Tiek papildomai būtų kainavęs kuras, kiti ištekliai, jei visa šiluma Kauno mieste būtų gaminama AB „Kauno energijos“ katilinėse, savikainą skaičiuojant pagal pačios AB „Kauno energijos“ deklaruojamas „palyginamąsias gamybos sąnaudas“ Kaune.

Iš šių 14,2 milijonų eurų, maždaug 7,7 milijonai eurų virto mažesnėmis sąskaitomis kauniečiams, lyginant su tomis sąnaudomis, kurios būtų, jei visa šiluma būtų gaminama pačios „Kauno energijos“ ir dar maždaug 6,5 milijonai eurų – AB „Kauno energija“ papildomu pelnu. Virš to pelno, kuris jau šiaip įtrauktas į kitas šilumos kainos dedamąsias

„Lietuvos energija“ juk yra prižadėjusi kauniečiams trimis milijonais eurų per metus sumažinti išlaidas šildymui, pastačius atliekų deginimo jėgainę. Kainų komisija galėtų padaryti dvigubai daugiau.

Kodėl „Kauno energija“ ir kainų komisija taip „tempia gumą“, neperskaičiuoja bazinės šilumos kainos, nors turėjo tai padaryti jau beveik prieš du metus? Juk vis tiek – tas pelnas neliks įmonėje. Anksčiau ar vėliau ta nauja bazinė kaina bus nustatyta ir per pastaruosius penkis metus sukauptą pelną vis tiek reikės „atiduoti“ kauniečiams, ateityje sumažinant šilumos kainą iki lygio, žemesnio gal net nei savikaina.

Ir čia kai kas gali iškelti versiją, kad yra laukiama kol Kaune bus pastatyta atliekų deginimo gamykla ir tada, sumažinus „Kauno energijos“ kasmet gaunamą pelną bei taip pat sukauptą per pastaruosius metus pelną grąžinant vartotojams sumažintos šilumos kainos nustatymo forma, galima būtų aiškinti, kad va – kaip ir žadėjom – „dėl atliekų deginimo pinga šilumos kaina“, Kaip sakoma – o kas galėtų paneigti?

Valstybinė „Lietuvos energija“ juk yra prižadėjusi kauniečiams trimis milijonais eurų per metus sumažinti išlaidas šildymui, pastačius atliekų deginimo jėgainę. Kainų komisija galėtų padaryti dvigubai daugiau, nieko nestatydama. Klausimas tik – kaip pasirinkti teisingą momentą tai padaryti.

Martynas Nagevičius – Lietuvos atsinaujinančių Išteklių energetikos konfederacijos prezidentas, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio narys