Aistros dėl Georgijaus juostelės
Lie­tu­vos Sei­me ski­na­si ke­lią nau­jas drau­di­mas – šį kar­tą pla­nuo­ja­ma užd­raus­ti vie­šai de­mons­truo­ti Geor­gi­jaus juo­ste­lę, ku­ri Ru­si­jo­je nau­do­ja­ma kaip Per­ga­lės die­nos sim­bo­lis, o da­bar ne­re­tai ir kaip va­di­na­mo­jo Ru­sų pa­sau­lio ženk­las.

Apie dabartinio parlamento polinkį draudimams jau teko rašyti ne kartą. Panašu, kad tas polinkis užkrėtė ir opozicijoje esančius konservatorius. Tačiau prieš kritiškai žiūrint į šį sprendimą kai ką reikėtų pasakyti ir apie simbolį, prieš kurį kovojama.

Draudimas yra greitas ir pigus būdas pasiekti šio tikslo įgyvendinimo regimybę. Tačiau greiti ir pigūs būdai dažniausiai nebūna efektyvūs.

Konservatorių intencijas suprasti nėra sunku (ir tos intencijos iš esmės yra teisingos). Georgijaus juostelės naudojimas Pergalės dienos paminėjimui Rusijoje iš pat pradžių buvo visuomeninė iniciatyva, tačiau Kremlius sėkmingai ja perėmė ir panaudojo savo tikslams. Pergalės diena, kuri Rusijoje švenčiama gegužės 9 dieną, šiandien iš esmės prarado savo pirminę reikšmę bei pavirto į karinės galios demonstravimo priemonę. Minėta šventė dabar labiau yra susijusi ne su tragiškais praeities įvykiais, o su šiandieninėmis Kremliaus geopolitinėmis ambicijomis.

Georgijaus juostelės, kaip simbolio, likimas yra dar įdomesnės. 2014 metų pradžioje ji buvo naudojama kaip Krymo užgrobusių jėgų atpažinimo ženklas. Ja puošėsi vadinamieji „žalieji žmogeliukai“, kuriuos Rusija panaudojo svetimos teritorijos aneksijai. Taigi, šis simbolis iš esmės yra diskredituotas.

Lietuvoje jau yra uždrausta nacių ir sovietinė simbolika. Minėtas draudimas irgi susijęs su tuo, jog šių režimų simboliai istoriškai diskredituoti. Savo laiku svastika buvo tik pagonišku kylančios saulės atvaizdu, tačiau dabar šis simbolis pirmiausiai asocijuojasi su nacių nusikaltimais.

Žiūrint į visą tai, galima sakyti, jog ir sprendimas dėl Georgijaus juostelės draudimo yra logiškas. Pritaikant analogiją, galima sakyti, jog dabar ji asocijuojasi taip pat ir su tarptautinės teisės pažeidimo faktu bei akivaizdžiai nusikalstamais veiksmais, kurie privedė tiek prie Krymo aneksijos, tiek prie ginkluoto konflikto Ukrainos rytuose.

Tačiau reikėtų užduoti ir kitą klausimą – koks yra esminis draudimo tikslas? Kaip ir akivaizdu, kad siekiama, jog Lietuvoje Georgijaus juostelė dingtų iš viešosios erdvės, kad šis simbolis čia nebūtų naudojamas. Draudimas yra greitas ir pigus būdas pasiekti šio tikslo įgyvendinimo regimybę. Tačiau greiti ir pigūs būdai dažniausiai nebūna efektyvūs.

Kokios gali būti šalutinės tokio sprendimo pasekmės? Pirmiausiai, Georgijaus juostelė bus išstumta į pogrindį. Jai bus suteikta galimybė įgyti papildomą reikšmę. Georgijaus juostelė gali tapti natūraliu maištingumo simboliu, uždraustu vaisiu, kuris potencialiai visada yra saldesnis.

Žinoma, Kremlius irgi nepraleis progos išnaudoti Georgijaus juostelės draudimo savo propagandiniams tikslams. Nereikia būti itin įžvalgiu prognozuojant, jog po Georgijaus juostelės draudimo ant Lietuvos bus išpiltas propagandinių pamazgų kibiras, kaltinant Vilnių „fašizmu“, „neonacizmu“, „rusofobija“ ir kitomis įprastomis nuodėmėmis. Tiesa, Rusijos propagandinis puolimas prieš Lietuvą ir taip yra vykdomas, tad šiuo atveju jo paaštrėjimas būtų ne itin didelė bėda.

Bet kurio atveju, efektyvaus sprendimo šaknys, norint kovoti su Georgijaus juostele kaip su Krymo užgrobimo simboliu, glūdi kitur. Pageidautina būtų pasiekti, kad šios juostelės dingtų iš Lietuvos viešosios erdvės natūraliai, o ne dėl įstatymiškai įtvirtinto draudimo. Kelias į šį tikslą, nuolatinis priminimas, kokį „turinį“ Georgijaus juostelė įgijo po Krymo ir Donbaso, bei aiškinimas, kad ne visoms tautoms Antrojo Pasaulinio karo pabaiga atnešė laisvę. Reikėtų pasiekti, kad nei vienam Lietuvos gyventojui nekiltų abejonės, kad tokios juostelės segėjimas mažu mažiausiai yra kontroversiškas.

Kita esminė taisyklė, apie kurią žino komunikacijos specialistai – norint išstumti iš viešosios erdvės vieną simbolį, ji reikia pakeisti kitu. Tai irgi yra ilgas ir sunkus darbas.

Lietuvoje oficialiai Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena minima gegužės 8 dieną, kaip ir kitur Vakarų Europoje. Tačiau kai kurie šalies gyventojai švenčia Pergalės dieną gegužės 9 d., kai ir Maskva. Būtų klaida stigmatizuoti šią žmonių grupę, juo labiau, kad vakarietiškojo demokratijoje pakantumas kitam yra viena svarbiausių vertybių. Tačiau būtent gegužės 9 dieną Lietuvoje ir galima dažniausiai pamatyti Georgijaus juosteles. Sprendimas kaip tik ir būtų pasiūlyti simbolį, kuris apjungtų gegužės 8 ir 9 dienas į vieną Antrojo pasaulinio karo tragedijos atminties laikotarpį.

Naujo simbolio pasirinkimas nėra lengvas dalykas, tačiau galima prisiminti, jog Lietuvoje jau buvo bandoma įvesti Aguonos – simbolio, primenančio apie Pirmojo pasaulinio karo aukas (aguonos žiedas prisegtas prie drabužių vizualiai primena šautine žaizdą su kraujo dėmėmis aplink), kaip ir Antrojo Pasaulinio karo atminties ženklą. Vėlgi, variantas gali būti ir Neužmirštuolė, kuri Lietuvoje naudojama tragiškosioms 1991 metų sausio 13 dienos įvykiams atminti. Ji galėtų tapti universalių atminties apie tragiškus įvykius simboliu, juo labiau, kad daugelyje kalbų jos pavadinimas yra susijęs su atmintimi ir neužmiršimu.

Verta paminėti, jog alternatyvus simbolis turėtų būtų ieškomas bet kurio atveju – būtų Georgijaus juostelė uždrausta Lietuvoje, ar ne.

Žinoma, visa tai yra ilgas kelias, nukreiptas, atitinkamai, į ilgalaikę perspektyvą. Politikams tai nėra paranku, tačiau pigaus ir greito (bet ne efektyvaus) sprendimo pasirinkimas rodo, kad kalba eina apie demonstratyvų, gal net populistinį gestą, nemąstant apie keliamą problemą giliau.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.