80 metų senumo įvykių pamoka šių dienų pasauliui
2018-ie­ji tiek Lie­tu­vo­je, tiek pa­sau­ly­je bu­vo pa­žy­mė­ti ne tik su tais me­tais sie­ti­nų svar­bių įvy­kių. Pri­si­min­tos ir ke­lios itin reikš­min­gos is­to­ri­nės da­tos, ku­rių ju­bi­lie­jus mi­nė­jo­me. Ir vis dėl­to, žvel­giant į šių die­nų ak­tua­li­jas, aki­vaiz­du, jog tam ti­krų is­to­ri­nių įvy­kių pri­si­min­ti ne­no­rė­ta. Gal­būt vi­sa tai bū­tų per daug ba­dę akis.

Lietuvoje 2018 metai visų pirma įsiminė valstybės atkūrimo šimtmečio renginiais, taip pat minėjome Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos 1949 metų vasario 16 dienos deklaracijos signataro, LLKS ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines bei Lietuvos nepriklausomybės judėjimo Sąjūdžio 30-metį. Visos kitos istorinės datos ir asmenybės, kurioms Seimo sprendimu irgi buvo skirti 2018 metai, šiek tiek nublanko dėl minėtų įvykių bei datų pagerbimo.

Įtikinti partnerius, kad JAV vaidmuo užtikrinant Europos saugumą turėtų išlikti, yra labai svarbus mūsų bendras uždavinys 2019 metais.

Pasaulyje buvo įvardyta viena pagrindinė data – Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-metis, sutraukęs į Paryžių daugelio pasaulio valstybių vadovus. Taip pat įvairiose šalyse, visų pirma Vidurio ir Rytų Europoje bei prie Baltijos jūros, įskaitant Lietuvą, minėti tų valstybių įkūrimo ar atkūrimo šimtmečiai.

Čia slypi ir vienas tokios didelės tragedijos kaip Pirmasis pasaulinis karas paradoksų. Šio karo pabaiga, kai nusilpo ir žlugo keturios imperijos, valdžiusios Vidurio ir Rytų Europą bei Artimuosius Rytus, davė pradžią atsirasti daugeliui šalių ar suteikė galimybę išsilaisvinti iš svetimųjų jungo tautoms, kurios anksčiau jau turėjo valstybingumą.

Tačiau reikėjo, kad įvyktų dar baisesnė tragedija – Antrasis pasaulinis karas, ir griūtų visos kitos imperijos. Tada naujų valstybių atsirado visame pasaulyje, įskaitant ir Afrikos žemyną, kurį iki tol be gailesčio dalijosi Europos šalys.

Dauguma buvusių imperijų susitaikė, kad prarado teritorijas 1918 metais ar vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, kai jų valdytose žemėse įsikūrė daug šalių. Ir šių valstybių vadovams buvo ką švęsti Paryžiuje. Jų kalbos ir susirūpinimas dėl to, kad baisusis karas daugiau niekada nepasikartotų, skambėjo labai įtikimai.

Tarp aukšto rango svečių Paryžiuje buvo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurio vadovaujama šalis ne tik įvykdė kitos valstybės teritorijos aneksiją, bet ir kariauja nepaskelbtą karą, pasitelkdama karius be atpažinimo ženklų. To nebuvo per Pirmąjį pasaulinį karą prieš 100 metų, tačiau buvo prieš 80 metų.

1938-ųjų kovo mėnesį įvyko Austrijos anšliusas (Vokietija prisijungė Austriją), 1938 metų rugsėjį – Sudetų krašto aneksija, jis atplėštas nuo Čekoslovakijos. Taip buvo pereita į 1939 metus, kai kovo mėnesį Vokietija aneksavo Čekoslovakiją, o paskui atėmė iš Lietuvos Klaipėdos kraštą.

Visa tai tapo 1939 metų rugpjūčio ir rugsėjo įvykių preliudija. Rugpjūčio 23 dieną Hitleris ir Stalinas pasidalijo teritorijas Vidurio ir Rytų Europoje, įskaitant Lietuvą, o rugsėjo 1-ąją Hitleris surengė provokaciją prieš Lenkiją – pasiuntė ten savo karių be atpažinimo ženklų. Tuo metu Stalinas įvedė kariuomenę į teritorijas, kurias Lenkija kontroliavo rytuose. Taip du diktatoriai pradėjo baisų pasaulinį karą.

Apie tai Vakaruose tarsi jau pamirštama. 80 metų senumo įvykiai Europoje niekaip nebuvo paminėti. Neaišku, ar dėl to, jog data neapvali, ar dėl to, kad ji labai bado akis. O mūsų interesas būtų kaip tik priminti tai Vakarams. Nepadarėme to kartu su kitomis Vidurio ir Rytų Europos tautomis 2018 metais. Priminkime 2019-aisiais.

Į tą pačią upę du kartus neįbrisi, ir nėra identiškų situacijų, kai kalbame apie dvi skirtingas epochas: šiandien ir tada, prieš 80 metų. Bet nuolat priminkime tai, kas tiesiog krinta į akis. Visos bėdos prasidėjo tada, kai atsirado asmuo, kuris reiškė teisę į kitų šalių teritorijas, manipuliavo tautų apsisprendimo teise ar aiškino, kad su jo valstybe buvo pasielgta neteisingai. Dabar – taip pat. Prieš 80 metų viskas prasidėjo nuo kitos šalies teritorijos aneksijos. Ir dabar.

Bet yra dar vienas labai reikšmingas dalykas, kurį svarbu atsiminti šiandien, jeigu žvelgtume per 80 metų senumo įvykių prizmę. 1938-aisiais viskas įsisiūbavo iki baisios tragedijos ne vien dėl to, kad buvo keli agresoriai, užsinorėję pakeisti pasaulio tvarką. Likusios įtakingos pasaulio šalys nerodė aiškios politinės ir kitokios valios stabdyti užpuolikus dar tada, kai jie tik užgrobė pirmą kitos valstybės teritoriją, o kylanti politinė, ekonominė ir karinė galybė JAV pabrėžė, kad laikosi neutraliteto politikos ir nesikiša į tai, kas vyksta už Amerikos ribų.

Tai irgi labai rimta 80 metų senumo pamoka, kurios negalima neprisiminti šiandien, kai įtakingiausios Vakarų šalies – JAV – vadovas pareiškia, jog atsisako tarptautinės taikos prižiūrėtojo vaidmens pasaulyje. Įtikinti partnerius, kad JAV vaidmuo užtikrinant Europos saugumą turėtų išlikti, yra labai svarbus mūsų bendras uždavinys 2019 metais. Tam galbūt verta pasitelkti ir šias 80 metų senumo pamokas.

Kas žino, gal tai mūsų valstybei net svarbiau negu visos 2019-ųjų rinkimų batalijos.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas