4 patarimai verslui, jei ekonominė krizė
Prieš ke­lias sa­vai­tes bu­vau par­ašęs apie tai, ką da­ry­ti tu­rint būs­to pa­sko­lą ban­kui tuo me­tu, kai at­ei­na kri­zė. Kaip su­pra­tau, įra­šas pa­si­ro­dė šiek tiek įdo­mus, to­dėl pa­ban­dy­siu pa­da­ry­ti to įra­šo to­kį kaip ir tę­si­nį. 

Trumpai tariant, kadangi mano profesinė karjera advokatūros sistemoje prasidėjo būtent per patį juodžiausią krizės laikotarpį, teko atstovauti didžiulį kiekį įvairių verslininkų būtent dėl skolų klausimo: tiek kreditorių, tiek skolininkų. Taigi, keli patarimai tuo atveju, jei turite verslą ir jei, neduok Dieve, patekote į krizę ir jūsų verslas pradėjo stoti.

Jūsų reputacija kriziniais laikais gali būti ne tik vertingiausia jūsų valiuta, bet, labai įmanoma, kad ir vienintelė valiuta, kurią turėsite.

Pirmasis patarimas būtų analogiškas – blogiems laikams ruoštis reikia tada, kada laikai yra geri. Trumpai tariant, jei net geriems laikams esant su kreditoriais atsiskaitinėjate tik po trečio priminimo iš serijos „kaip ten ta mūsų sąskaitėlė, ar gavot ir ar viskas gerai?“, nesitikėkite didelio kreditorių supratingumo tuo metu, kai jūsų verslas pradės realiai stoti. Jūsų reputacija kriziniais laikais gali būti ne tik vertingiausia jūsų valiuta, bet, labai įmanoma, kad ir vienintelė valiuta, kurią turėsite.

Geras pavyzdys iš šiandieninių aktualijų: kaip, greičiausiai, girdėjote, viena žinoma dainininkė pagamino klipą ir tuomet kažkas, pasivadinęs jos vardu ir pavarde, atviru tekstu siuntinėjo klipu nepatenkintus asmenis gyvai stebėti Dakaro ralio. Po to dainininkės vadybininkai griežtai paneigė, kad čia pati dainininkė taip komentavo. Tačiau, kaip kažkas iš viešųjų ryšių pusės teisingai pastebėjo, kad, jei FB atsirastų anketa „Andrius Tapinas“ ar „Ingrida Šimonytė“ ir tos anketos turėtojas visus atviru tekstu pradėtų siuntinėti labai toli, daugumai greičiausiai visgi, kiltų įtarimas, kad po tokia anketa slepiasi ne pats ponas Tapinas ar pati ponia Šimonytė. Bet gerbiamos dainininkės atveju niekas net nesuabejojo, kad čia pati gerbiama dainininkė visus taip siuntinėja, nes jau anksčiau ji ne kartą yra panašiai pasireiškusi.

Lygiai taip pat ir versle – jei su savo tiekėjais turite geranoriškus santykius, sąskaitas – faktūras apmokate laiku, nebandėte savo tiekėjų kainos nuskusti iki kaulo, tiekėjų neapgaudinėjote, tuomet galite tikėtis, kad tiekėjų akyse jūsų reputacija yra gera, kas jums gali leisti derėtis dėl geresnių tiekimo sąlygų, o ypač pravers tuo metu, jei realiai jums reikės jūsų tiekėjų (kreditorių) geranoriškumo ir kantrybės.

Antrasis patarimas būtų jau tuo atveju, jei verslas jau papuolė į duobę, likvidumas stringa, o bendrovės neapmokėtų sąskaitų kalnas buhalterijoje pradėjo augti. Natūralu, kad iš kreditorių pradėsite sulaukti elektroninių laiškų, o vėliau ir skambučių tuo klausimu, kurie iš pradžių bus ganėtinai mandagūs, lyg tarp kitko, tačiau kurie vėliau, laikui bėgant, darysis nebe tokie mandagūs ir vis dažnesni.

Blogiausias įmanomas veikimo modelis tokiu atveju būtų iš pradžių žadėti, kad „jau tuoj, darau pavedimą“ arba „šiandien man turi sumokėti, rytoj pervesiu“. Kokią dieną prieš kreditorių tokiu atveju laimėsite. Bet poryt jis vėl skambins, tik jau daug piktesnis. Tuomet gali kilti savaime suprantamas noras tokius skambučius ignoruoti. Bet tokiu atveju laimėsite tik tai, kad kreditorius, nesulaukdamas nei pinigų, nei galėdamas jums prisiskambinti, perduos klausimą savo advokatui tam, kad ruoštų ieškinį į teismą. O tuomet jau jūsų skolos aptarnavimo kaštai išaugs labai ženkliai.

Šiuo atveju gali praversti ta reputacija, kurią, tikiuosi, sukaupėte gerais laikais. Jei jūsų įmonės situacija yra tokia, kad jums tik reikia laiko likvidumo problemoms išspręsti, apskambinkite visus kreditorius, kuriems delsiate sumokėti, ir paprašykite daugiau laiko skoloms padengti. Daugiau laiko – tai čia būtent tiek, kiek jums reikia likvidumo problemoms išspręsti. Būtų puiku, jei, mainais už kreditoriaus sutikimą pratęsti skolos grąžinimo terminą, galėtumėt padengti bent kažkokią dalį jo skolos iš karto.

Visi Lietuvos verslininkai, kurie kada nors yra susidūrę su skolininkų bankrotu, daugiau mažiau supranta, kad, iškėlus skolininkui bankroto bylą, tikimybė atgauti bent jau mažą dalį skolos priartėja prie nulio.

Savo ruožtu, jei jūsų verslo situacija yra tokia, kad visų susikaupusių skolų nebepadengsite net ir per papildomą terminą, nuo bankroto bylos jūsų įmonę gali išgelbėti tik viena aplinkybė – jei visi arba bent jau dalis jūsų kreditorių sutiks atsisakyti dalies reikalavimo teisių į jūsų įmonę. Kad ir kaip tai keistai nuskambėtų, tačiau ši aplinkybė nėra tokia neįtikima, kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Visi Lietuvos verslininkai, kurie kada nors yra susidūrę su skolininkų bankrotu, daugiau mažiau supranta, kad, iškėlus skolininkui bankroto bylą, tikimybė atgauti bent jau mažą dalį skolos priartėja prie nulio.

Todėl, jei savo kreditorių akyse visą laiką buvote patikimu verslo partneriu (žr. aukščiau), turite paskutinę galimybę tuo pasinaudoti ir, nevyniojant nieko į vatą, kreditoriams pranešti, kad: „Žiūrėk, Jonai (Petrai ar Antanai), mūsų įmonė yra tokioje būsenoje, kad jau ruošiamės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Vienintelė galimybė mums išsikapstyti – jei tu ir kiti kreditoriai susimažinsit savo reikalavimo teises ir dar duosit normaliai laiko mums išplaukti. Tokiu atveju aš pagal situaciją dar matyčiau galimybę išlipti ir įmonės nenumesčiau, bandyčiau ją vairuoti toliau. Kol kas veiklą dar vykdome, galimybių išvairuoti aš matau. Aišku, suprasčiau, jei nesutiktum arba jei pats kreiptumeisi dėl bankroto bylos iškėlimo, bet pats supranti – jei bus bankrotas, veikla nutrūks, o tu nelabai ką atgausi.“

Tokiu atveju taip pat būtų idealu, jei geranoriškumą parodžiusiam kreditoriui galėtumėt iš karto padengti bent jau mažą dalį jo reikalavimo dalies, taip parodant savo ketinimų rimtumą.

Dar vienas patarimas – net jei neišeina skolų kreditoriams padengti laiku, visais įmanomais būdais venkite tokios situacijos, kad jūsų kreditoriui jūsų skola taptų principo reikalu. Tokią situaciją beveik garantuotai pasieksite, jei į kreditoriaus reikalavimus pradėsite atsimušinėti tokiais atsikirtimais, kaip kad „tavo prekės nekokybiškos“; „tavo paslaugos nekokybiškos“; „prekės ar paslaugos ne tokios, kokias užsakėme“ ir t.t., ypač – jei tokie kaltinimai nelabai turi realaus pagrindo, o yra išsakomi tik tam, kad nuo kreditoriaus reikalavimo atsimušti.

Be abejo, ši taisyklė nėra absoliuti, jei norite atsimušti nuo kreditoriaus, kurio reikalavimo suma būtų plius minus milijonas eurų, tuomet koncepcija kaltinti kreditorių gali ir pasiteisinti. Bent jau laikinai. Kita vertus, jei kreditoriaus emocijas privesite iki tokio lygio, kad jūsų skola jam jau taps principo reikalu, jis savo advokatus prieš jus siundys net negalvodamas apie kažkokią grąžą, o vien tam, kad jūsų gyvenimą apkartintų. Savo ruožtu, geras advokatas, pradėjęs atstovauti skolininką tokioje situacijoje, visų pirmą, greičiausiai stengsis užgesinti visas emocijas ir principus. Iš abejų pusių. Juos užgesinus, jau bus galima pradėti kalbėti apie procesines rizikas, naudas ir galimybes, kaštus ir sąnaudas, abipuses nuolaidas ir kompromisus. Kol principai ir emocijos verda, argumentai apie procesines rizikas, kaštus ir sąnaudas elementariai girdimi nėra.

Ir jau visai pabaigai – jei jūsų įmonei jau teismas iškėlė bankroto bylą, kurioje jūsų įmonė nunešė didžiules jūsų įmonės kreditorių lėšas, būkit pakankamai protingas ir viešumoje, bent jau laikinai, nesipuikuokit prabangiais automobiliais, į „Facebooką“ nekelkit nuotraukų iš egzotinių kelionių ir turėkit proto nesigirti savo turtais. Ypač tuo atveju, jei jūsų įmonės bankrotas buvo ne iki galo buvo švarus ir baltas. Šiuo atveju reikėtų elementariai suprasti, kad pinigų prarasti nemėgsta nei vienas, todėl kiekvienos įmonės bankrotas palieka daug piktų kreditorių. Jei jūsų bankrutavusi įmonė kreditoriams nunešė dideles pinigų sumas, o jūs ir toliau puikuojatės prabangiu gyvenimo būdu, daugeliui kreditorių tai gali pradėti kelti papildomų klausimų ar paskatinti knistis giliau po jūsų įmonės dokumentais.

Dominykas Vanhara – advokatas. Šis komentaras pirmą kartą publikuotas 2019 m. sausio 28 d. Dominyko Vanharo asmeninėje „Facebook“ paskyroje.