„Sodros“ įmokų sujungimui – taip, mokesčių didinimui – ne
Vos sau­le­lė vėl at­kop­da­ma pra­dė­jo bu­din­ti svie­tą, pra­bu­do ir po­li­ti­kai. Sa­ko, siū­lys su­jung­ti dar­buo­to­jo ir darb­da­vio „Sod­ros“ įmo­kas. Ką gi, pa­žiū­rė­ki­me, kas yra siū­lo­ma.

Painus atlyginimų apmokestinimas

„Sodros“ įmokų sujungimas – reikalinga reforma. Dabar skaičiuojant atlyginimą darbuotojo „Sodros“ įmokų dalis – iš darbo užmokesčio popieriuje išskaičiuojamos vadinamosios darbuotojo įmokos, o dalis – priskaičiuojamos, t. y. vadinamosios darbdavio įmokos. Alga į rankas, t. y. kiek darbuotojui kas mėnesį pervedama į sąskaitą, mokama atskaičiavus mokesčius. Suma, parašyta darbo sutartyje, – tai atlyginimas popieriuje, tačiau ne tikroji jūsų darbo vietos kaina. Nes, be algos popieriuje, dar egzistuoja mokesčiai ir įmokos. Jie priskaičiuojami papildomai. Tie mokesčiai vadinami darbdavio „Sodra“, nors iš tiesų tai jūsų įmokos į „Sodrą“ būsimai pensijai, tačiau jas „Sodrai“ perveda darbdavys.

Pasiūlius didinti mokesčius derėtų turėti drąsos tą didinimą ir apginti, o ne slėptis už „Sodros“ įmokų sujungimo.

Jeigu susipainiojote, nenusiminkite ir neabejokite savo intelektu. Sistema – beprasmiškai paini ir klaidinanti. Nėra jokios geležinės logikos ar priežasties, kodėl mokesčius reikia apskaičiuoti būtent taip. Šią sistemą galima supaprastinti ir padaryti suprantamą. Tiesiog reikia, kad atsirastų vienas skaičius – atlyginimas iki mokesčių, arba atlyginimas popieriuje. Tai suma, kuri būtų įrašyta jūsų darbo sutartyje ir nuo kurios būtų skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM) bei „Sodros“ įmokos. Palyginę skirtumą tarp algos į rankas (to, kas pervedama į jūsų sąskaitą) ir atlyginimo popieriuje (kas parašyta darbo sutartyje), pamatytumėte, kiek sumokėjote mokesčių ir įmokų.

Jei reforma būtų įgyvendinta tiksliai ir teisingai, Lietuvos mokesčių sistema taptų aiškesnė, skaidresnė, o svarbiausia – niekam nepadidėtų mokesčiai. Turėtume, ko gero, vieną iš nedaugelio mokesčių reformų, kurios tikslas – nekišti valdiškos letenos į mokesčių mokėtojo piniginę.

„Sodros“ įmokoms sujungti nebūtina didinti mokesčių

Bet štai valdančiųjų atstovai jau aiškina, esą sujungus „Sodros“ įmokas reikia didinti ir GPM tarifą. Tačiau tai – visiška netiesa! Jei reformos esmė – tik sujungti „Sodros“ įmokas, ir daryti tai sąžiningai, kad nei darbuotojo, nei darbdavio, nei valstybės piniginėje niekas nepasikeistų, GPM tarifą derėtų ne didinti, o mažinti. Kodėl? Sujungus „Sodros“ įmokas atlyginimas popieriuje šoktelėtų maždaug trečdaliu. Jei GPM tarifas liktų toks pat, t. y. 15 proc., nuo popieriuje pakilusio atlyginimo sumokėtume daugiau GPM. Todėl GPM tarifą irgi būtina mažinti maždaug trečdaliu.

Jau girdėti kalbų, kad sujungus „Sodros“ įmokas reikėtų įvesti progresinį GPM tarifą. Tai irgi netiesa – iš „Sodros“ įmokų sujungimo progresinis GPM tarifas niekaip „neplaukia“.

Jei koks nors politikas nori taikyti progresinį GPM tarifą ir žmones, uždirbančius daugiau kaip 1200 eurų, apmokestinti ne 15 proc. (kaip dabar), o, tarkime, 20 proc. tarifu, čia jau to politiko sąžinės reikalas. Tačiau pasiūlius didinti mokesčius derėtų turėti drąsos tą didinimą ir apginti, o ne slėptis už „Sodros“ įmokų sujungimo.

O gal tai politinis turgus? Galbūt dalis politikų žada palaikyti „Sodros“ įmokų sujungimą tik tada, kai bus įvesti progresiniai mokesčiai? Tai būtų nelogiškos derybos, tarsi mažasis Petriukas sakytų: „Gerai, mama, susitvarkysiu išmėtytus žaislus, o tada išdaužysiu langą.“ Įmokų „Sodrai“ sujungimas – vienareikšmiškai naudingas sprendimas. O progresinių mokesčių įvedimas? Jis turi labai daug nežinomųjų, ir, mano nuomone, nėra nei teisingas, nei naudingas žingsnis.

Du rimti klausimai

Yra du rimti klausimai, susiję su „Sodros“ įmokų sujungimu. Pirma, kadangi „Sodros“ įmokos būtų išskaičiuojamos iš darbo užmokesčio popieriuje, o ne priskaičiuojamos, kaip yra dabar, kiekvieną atlyginimą, įrašytą darbo sutartyje, teks padidinti trečdaliu. Nors piniginiu požiūriu dėl to nei darbuotojui, nei darbdaviui niekas nepasikeis, darbo bus daug. Dalis darbuotojų pagrįstai ar nepagrįstai baiminasi, kad darbo sutartys bus perrašytos nesąžiningai.

Kokį elegantišką ir paprastą darbo sutarčių perrašymo mechanizmą būtų galima sumanyti? Galbūt panašų į tą, kuris taikytas įvedus eurą, kai darbo sutartyse esančios sumos buvo tiesiog konvertuotos oficialiu kursu. O gal reikėtų specialaus įstatymo ar įsakymo, kuriuo būtų nustatyta, kad sujungus „Sodros“ įmokas visi darbo sutartyse įrašyti atlyginimai bus didinami 30 procentų?

Kitas iššūkis – jei alga popieriuje padidės trečdaliu, o visi mokesčių tarifai trečdaliu sumažės, samdomam darbuotojui niekas nesikeis – jis į rankas gaus tiek pat pinigų. Tačiau jei esate ne samdomas darbuotojas, jei gyvenate ne iš atlyginimo, bet iš dividendų ar kapitalo pajamų, tuomet trečdaliu sumažinus GPM tarifą mokesčiai jums iš tikrųjų sumažės. Aišku, tik tuo atveju, jei kapitalo pajamoms galios tas pats GPM tarifas.

Ekonominiu požiūriu maži mokesčiai – jokia problema, priešingai – pranašumas. Tačiau politine prasme ši maža detalė galėtų sukelti tokių audrų, kurios paskandintų visą reformą. Mažas detales irgi reikia apgalvoti ir problemą spręsti. Vis dėlto jokios mažos detalės neturėtų užkirsti kelio didelei, o svarbiausia – naudingai reformai.

Žilvinas Šilėnas yra Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas