„Revolut“ linksniavimas Islandijos kontekste: naujovės ateina su rizikomis
„Re­vo­lut“ links­nia­vi­mas Is­lan­di­jos kon­teks­te mums tik dar kar­tą pri­me­na, jog esa­me grei­ti įžvelg­ti ri­zi­kas, o kar­tais – ir ka­tas­tro­fi­nes ne­lai­mes. At­sar­ga gė­dos ne­da­ro. Ge­bė­ji­mas nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę – taip pat. Bū­da­mas vien tik at­sar­gus, nie­ko ne­nu­veik­si. Tad ko­dėl len­kia­mės at­sar­gu­mui ir lin­čiuo­ja­me tuos, ku­rie ma­to ga­li­my­bes?

Gal tai susiję su mūsų mentalitetu. Lietuvis žemdirbys nuo seno pro pirkios langą įtariai žiūrėjo į visokio plauko prekybininkus, bankininkus ir kitus verslininkus. Žemės darbų ir gamtos ritmo dovanojamas saugumas atrodė teisingas. O verslas buvo (neretai ir tebėra) svetimas, nesuprantamas, nuodėmingas. Ir tie, kurie atsisakydavo saugumo ir pamatydavo galimybę, atsidurdavo „prie nuodėmės“.

Per pastaruosius penkiolika metų pastebėjusių didelių galimybių radosi vis daugiau. Galimybė kartu su „Hitachi“ statyti atominę elektrinę. Galimybė kartu su „Chevron“ išgauti skalūnų dujas ar su „Hoegh“ ir „Hyundai Heavy Industries“ pagalba parsiplukdyti didelį laivą – suskystintų gamtinių dujų terminalą.

Dar neišgavus nei vieno kubinio metro skalūnų dujų, iš kranų pasipildavo užsiliepsnojantis vanduo.

Dideli projektai traukia investicijas, kuria darbo vietas, o vietiniams verslams – perspektyvas aptarnaujant šiuos didelius projektus.

Tuo pačiu – sudaro galimybę Lietuvai atsirasti tarp progresyvių pasaulio valstybių. Taip sukuriant dar daugiau ir dar toliau vedančių galimybių.

Bet dar nepastatyta atominė elektrinė neginčijamo Fukušimos pavyzdžio pasekmėje tapdavo radioaktyviai pavojinga. Dar neišgavus nei vieno kubinio metro skalūnų dujų, iš kranų pasipildavo užsiliepsnojantis vanduo. Suskystintų gamtinių dujų terminalas buvo ir tebėra linksniuojamas kaip per brangus, ir jo sumanytojai verti baudžiamosios atsakomybės.

Ką čia ir bekalbėti, sėdėti komforto zonoje ir atsiduoti sąlyginiam saugumui visuomet buvo ir bus saugiau. Tie, kurie yra progreso priešakyje, žino – komfortas yra didžiausias progreso priešas. Jie žino ir tai, kad kuo daugiau šunų loja, tuo daugiau komforto taisyklių progresas laužo.

Tie, kurie yra progreso priešakyje, žino – komfortas yra didžiausias progreso priešas. Jie žino ir tai, kad kuo daugiau šunų loja, tuo daugiau komforto taisyklių progresas laužo.

Taip nutiko ir su „Revolut“ banku, mus visus iš senos komforto zonos vedančiu į naujas patirtis. O kur dar daugybė matomų ir nematomų baimių, sąmokslo teorijų, įtarimų slaptais interesais.

Nors dar nepaėmė nei vieno indėlio, ką tik įsteigtas bankas nuvedė į bankrotą visą Lietuvos indėlių draudimo sistemą. Nes tai mes jau matėme Islandijoje. Masinio balso paakinti (ir masiniam balsui besilenkiantys) tautos atstovai po licencijos išdavimo dar kartą kreipiasi į teisėsaugos institucijas – net ir žinodami, jog grėsmės nacionaliniam saugumui jau buvo patikrintos prieš licencijos išdavimą – taip pat, kaip ir kiekvieno investuotojo į finansinį sektorių, atveju. Patikrino Vyriausybės Strateginė komisija kartu su Valstybės saugumo departamentu, Policijos departamentu, Generaline prokuratūra.

Visa, kas nauja, ateina su tam tikromis rizikomis, su tam tikromis baimėmis ir abejonėmis. Bet ir į priekį vedančiomis galimybėmis. Juk prisimename – jeigu neiname, o tik stovime, jau regresuojame. Ir, kaip sakė vienas ūsuotas fizikos genijus – „jei darysi tą, ką darei, turėsi tai, ką turi“.

Tomas Kontautas, advokatų kontoros „Sorainen“ Lietuvos biuro vadovaujantis partneris, advokatas