„G taškas“ tarp Islandijos ir Uzbekistano
Pra­ei­tą sa­vai­tę lie­tu­viš­ka­me „Fa­ce­book“ seg­men­te ga­na pla­čiai pa­pli­to „Ra­dio Free Eu­ro­pe“ su­da­ry­ta in­fog­ra­fi­ka, ku­rią daug kas da­li­jo­si su tam ti­kru sa­do­ma­zo­chis­ti­niu pa­si­ten­ki­ni­mu. In­fog­ra­fi­ko­je bu­vo pa­vaiz­duo­ta, nuo ku­rio am­žiau skir­tin­go­se Eu­ro­pos ir Cen­tri­nės Azi­jos ša­ly­se yra le­ga­lu įsi­gy­ti ir var­to­ti al­ko­ho­lį. Lie­tu­va, po ne­se­niai pri­im­tų pa­kei­ti­mų, at­si­dū­rė ra­di­ka­liau­sių ša­lių kom­pa­ni­jo­je kar­tu su Is­lan­di­ja ir Uz­be­kis­ta­nu.

Savaime ši vieta nieko nesako. Viena vertus, gal ir smagu, jog esame kartu su mūsų visų širdžiai miela Islandija, kuri 1991 metų vasarį nepabijojo pirma tarp Vakarų pasaulio valstybių pripažinti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Man asmeniškai įdomiau, ką pagalvos popiežius, sužinojęs, jog Lietuvoje „Kristau kraują“ legalu ragauti tik nuo 20 metų?

Kita vertus, šiek tiek trikdo tokia idėjinė kaimynystė su Uzbekistanu, kuris yra tarp pačių vargingiausiai gyvenančių buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, valdomų griežta diktatūros ranka. Beje, griežtesnis požiūris į alkoholio vartojimą šioje šalyje bent jau yra suprantamas – dominuojanti religija Uzbekistane yra islamas.

Savo tekstuose nuolat pasisakau prieš draudimus ir apribojimus, apeliuodamas pirmiausiai į žmogaus sąmoningumo ugdymą. Plačiai šios pozicijos priminti nematau reikalo. Tačiau paminėta infografika leidžia pamatyti, kad griežti apribojimai yra ne vienintelis kelias. Kai kurios valstybės atvirkščiai – gana liberaliai žiūri į alkoholio įsigijimo ir vartojimo klausimą.

Europoje yra valstybių, kurios toleruoja alkoholio vartojimą nuo 16 metų. Tarp tokių šalių yra Austrija, Luksemburgas, Portugalija ir Ispanija. Taip pat Belgijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje nuo 16 metų galima įsigyti tik lengvuosius alkoholinius gėrimus, o Danijoje tik vyną ir alų išsinešimui (kitaip sakant, čia bare šešiolikmečiui neįpils, tačiau jis gali įsigyti alkoholį parduotuvėje). Kipras ir Malta toleruoja alkoholio įsigijimą ir vartojimą nuo 17 metų.

Daugumoje kitų Europos valstybių legalu įsigyti ir vartoti alkoholį nuo 18 metų, kaip ne taip seniai buvo ir Lietuvoje. Tiesa, kai kuriuose iš šių šalių veikia papildomi apribojimai šiam amžiui dėl stipriųjų alkoholinių gėrimų įsigijimo. Tuo pasižymi Skandinavijos valstybės.

Nesunku pastebėti, jog didesnę tolerancija alkoholiui pasižymi valstybės, kurios turi labai aiškias svaigiųjų gėrimų gaminimo ir, atitinkamai, vartojimo tradicijas. Portugalija ir Ispanija yra vyndarystės kraštai, o Austrija, Vokietija ir Belgija pelnytai gali pasigirti savo alumi. Šiose valstybėse alkoholis yra nacionalinės kultūros dalis, kurios nesigėdijama.

Kita vertus, centrinės Europos regioną galima pavadinti konservatyvesniu šiuo klausimu. Nesunku pastebėti, kad Europoje dominuoja principas, pagal kurį teisė vartoti alkoholį įgyjama kartu su pilnametyste, t. y. kai numanoma, jog asmuo gali pakelti visą saugusio žmogaus atsakomybę. Toks principas veikia, pavyzdžiui, tiek savo aludaryste garsėjančioje Čekijoje, tiek visose Lietuvos kaimynėse.

Alkoholis, o konkrečiai – vynas – yra ir krikščioniškosios kultūros dalis (pirmiausiai, dėl tos priežasties, kad ši religija užgimė tuose kraštuose, kur vynas buvo tradiciniu gėrimu). Šiame kontekste gana ironiška stebėti šurmulį, kilusi dėl „G taško“ Lietuvos reklamos, paaštrintą samprotavimais „ką pagalvos popiežius“, kuris turėtų aplankyti Lietuvą rudenį. Man asmeniškai įdomiau, ką pagalvos popiežius, sužinojęs, jog Lietuvoje „Kristau kraują“ legalu ragauti tik nuo 20 metų?

Žinoma, čia aš smarkiai ironizuoju ir nesiruošiu tai slėpti. Iš tikrųjų, padaryti „alkoholio fronte“ galima dar daug ką. Pavyzdžiui, Lietuva pirmoji Europoje galėtų įvesti sausą įstatymą, sužlugdant savo alkoholio gamintojus ir išauginant kontrabandą iki debesų. Arba galima nustebinti visus kitaip ir, tarkime, leisti pirkti ir vartoti alkoholį nuo 15 metų, tapus šiuo klausimu liberaliausia valstybe Europoje. Iš tikrųjų ir pirmu, ir antru atveju būtų pasiektas vienodai prastas rezultatas, nesprendžiantis esminių problemų.

RFE/RL iliustracija

Tokiose šalyse kaip Portugalija, Ispanija ar Vokietija nebijoma alkoholio vartojimo ne vien dėl to, jog alkoholis yra svarbi kultūros dalis. Istoriškai šiose valstybėse susiformavo ir alkoholio vartojimo kultūra, kuri apsaugo nuo nemalonumų, kylančių padauginus svaigalų (esminė vartojimo kultūros vertybė ir yra supratimas, kad reikia žinoti saiką). Pakartosiu savo mintį, kad kol Lietuvoje nesusimąstoma apie alkoholio vartojimo kultūros formavimą – visos apribojimo priemonės yra vien kosmetinės ir populistinės. Galbūt dėsningai mes atsidūrėme vienoje kompanijoje kartu su paslaptinga Islandija ir autoritariniu Uzbekistanu. Esame savotiškas „G taškas“ ir Europos alkoholio kultūros žemėlapyje.

Viktoras Denisenko yra politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius