„Danpower“: tikimės, kad ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje
Vo­kie­ti­jos ener­ge­ti­kos kom­pa­ni­ja „Dan­po­wer“ ti­ki­si, kad su Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pa­si­ra­šy­ta tai­kos su­tar­tis su­da­rys są­ly­gas skaid­riai ir są­ži­nin­gai kon­ku­ren­ci­jai bei efek­ty­viai at­si­nau­ji­nan­čios ener­ge­ti­kos plė­trai Lie­tu­vo­je.

Mes tikimės, kad netrukus ir Lietuvoje bus galima dirbti kaip Vokietijoje – turint aiškią ilgalaikę atsinaujinančios energetikos strategiją, aiškias ir vienodas visiems taisykles, valią laikytis žodžio ir įstatymų viršenybę.

Esame tikri, kad Europos Sąjungai priklausančioje valstybėje visos abejonės gali ir turi būti išsklaidomos skaidriame dialoge, o jo pritrūkus – išskirtinai teisinėmis priemonėmis.

Siekis – vienodos sąlygos

Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių visoje Europos Sąjungoje yra dotuojama, siekiant skatinti jos plėtrą ir taip sumažinti katastrofišką šiltnamio efektą bei mažinti iškastinių išteklių importą.

Vienas pagrindinių skatinimo mechanizmų – dotacijos VIAP (Viešuosius Interesus Atitinkančios Paslaugos) lėšomis.

Per 2017 m. daugiau nei 1500 įmonių ir fizinių asmenų Lietuvoje buvo išmokėta beveik 148 mln. eurų paramos iš VIAP lėšų. Šiemet ši suma viršys 145 mln. eurų.

Pavyzdžiui, didžiausias kogeneracijos skatinimo gavėjas yra bene aktyviausiai taikos sutarčiai prieštaraujanti bendrovė „Fortum“, kuri be konkurso gauna paramą per elektros skatinamąjį tarifą Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėje. Per pastaruosius 4 metus ji jau yra gavusi beveik 15 mln. eurų VIAP paramos.

Per 12 skatinimo schemos metų VIAP išmokos šiai įmonei gali siekti apie 40 mln. eurų. Praėjusiais metais parama „Fortum“ jėgainei siekė 3,7 mln. eurų.

Tuo tarpu taikos sutartimi „Danpower“ atstatytas 2013 metais atvirame ir skaidriame aukcione Kaune laimėtas skatinamasis 9,7 cento žaliosios elektros tarifas per metus elektros vartotojams atsieis apie 1,5 mln. eurų.

„Danpower“ nereikia jokių privilegijų. Mes tai sėkmingai įrodėme savo darbu, vieni iš nedaugelio atsinaujinančios energetikos sektoriuje Lietuvoje iki šiol negavę jokių subsidijų – nei iš Europos Sąjungos, nei iš Lietuvos.

„Danpower“ siekė ir sieks tik vienodų sąlygų. To reikia ir šilumos vartotojams, kurie sąžiningą kainą už šilumą mokės tik tuo atveju, jei žaliosios energetikos rinkos dalyviai varžysis realios konkurencijos sąlygomis.

Be to, 2014–2020 laikotarpiui Europos Sąjungos parama atsinaujinančiai energetikai ir energijos efektyvumui skatinti Lietuvoje numatyta net 970 mln. eurų. Tikimės, kad ši parama yra ir bus skirstoma skaidriai, neiškraipant konkurencijos ir siekiant išties ambicingų žaliosios energetikos tikslų.

Skaidrios derybos dėl taikos

Aš asmeniškai dalyvavau visame derybų su Energetikos ministerija dėl taikos sutarties procese ir užtikrinu kad visas jis buvo išskirtinai skaidrus, atitinkantis aukštus mūsų kompanijos veiklos standartus.

Mūsų iniciatyva dėl derybų atsirado dar 2015–2016 m., kuomet Lietuvos Vyriausybei vadovavo Algirdas Butkevičius. Tačiau visi susitikimai, siūlymai atsitrenkdavo į mandagius ir ne visai mandagius valstybės kliuvinius, atidėliojant ir vilkinant sprendimus. Buvo akivaizdu, kad valstybė suinteresuota sudaryti išskirtines sąlygas valstybės valdomoms energetikos kompanijoms.

Esminis lūžis, lėmęs valstybės interesą ir iniciatyvą tartis, įvyko šių metų sausį, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniu ir neskundžiamu sprendimu nustatė, kad Energetikos ministerija 2015 m. neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti „Danpower“ išduotą plėtros leidimą jėgainės vystymui Vilniuje.

Analogiška byla tęsėsi ir dėl panaikinto plėtros leidimo Kaune. Akivaizdu, kad ir čia galutinė teismo nutartis būtų tokia pati.

Kaip skelbta, teismas jau galutinai patenkino kitos nuo analogiškų ankstesnių Energetikos ministerijos veiksmų nukentėjusios bendrovės – „Foksitos“ pretenzijas ir atstatė jai 2013 metais aukcione laimėtą 12 metų fiksuotą 9,7 cento skatinamąjį elektros tarifą Kaune.

Civilizuotas kompromisas

Konstruktyvių sprendimų paieška visuomet buvo mūsų, kaip strateginių investuotojų, prioritetas. Todėl abiejų pusių pasiryžimas taikos sutartimi pasibaigusiam kompromisui buvo visiškai suprantamas ir civilizuotas.

Mes atsisakėme aukcione laimėto skatinamojo elektros supirkimo tarifo biokuro elektrinei Vilniuje, teisę į kurį neginčijamai apgynėme teisme. Buvome ir tebesame visiškai pasiruošę projekto įgyvendinimui Vilniuje, kur trūko tik valdžios pasiryžimo pašalinti dirbtinai sukeltas kliūtis.

Taip pat atsisakėme daugiau nei 32 mln. eurų vertės ieškinių dėl nuostolių, kuriuos patyrėme dėl ankstesnės Vyriausybės stabdytų projektų Vilniuje ir Kaune, atsiimsime 35 mln. eurų vertės pretenzijas tarptautiniame Vašingtono arbitraže bei nutrauksime bylą Europos Sąjungos Bendrajame Teisme.

Mes iš Lietuvos valstybės iš esmės gauname vienintelį dalyką – pažadą laikytis bent dalies savo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų Kaune.

Aukšti standartai – visiems

Penkeri darbo Lietuvoje metai sutvirtino mūsų pasitikėjimą vietos partneriais – tiek bendrovės valdyme dalyvaujančia kompanija „Žabolis ir partneriai“, tiek finansiniais investuotojais Augustinu ir Artūru Rakauskais.

Bendrovė „Danpower Baltic“ laikosi visų Vokietijos kapitalo įmonės skaidrumo, veiklos etikos principų bei vertybių ir to paties reikalauja iš visų savo partnerių.

„Danpower Baltic“ yra visiškai integruota į Vokietijos kapitalo valdomą „Danpower“ įmonių grupę, yra atskaitinga patronuojančios įmonės „Danpower GmbH“ vadovybei, joje veikia patronuojančios įmonės tvarkos ir veiklos organizavimo taisyklės.

„Danpower GmbH“ akcininkė yra Vokietijos Hanoverio savivaldybės komunalinių paslaugų kompanija „Stadtwerke Hannover“, rinkoje veikianti „Enercity“ vardu.

„Danpower“ Lietuvoje yra investavusi beveik 100 mln. eurų ir čia valdo bendrovę „Danpower Baltic“, kuriai priklauso šešios biokuro ir viena kogeneracinė jėgainė.

Burkhard Vogel yra „Danpower Baltic“ valdybos pirmininkas