Žydų istorijos institute Varšuvoje – prisiminimai iš Vilniaus geto
Len­kų prof. Pa­we­las Spie­wa­kas tei­gė, kad An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, kai na­cių oku­pa­ci­ja vis la­biau plė­tė­si į Ry­tus, iš pra­džių ne­bu­vo aiš­ku, ar tos žy­dų žu­dy­nės Pa­ne­riuo­se, Lie­tu­vo­je, bu­vo ma­si­nio žy­dų nai­ki­ni­mo Eu­ro­po­je pra­džia, ar tik tos lo­ka­lios vie­tos įvy­kis. Kad na­ciai su­pla­na­vo iš­žu­dy­ti vi­sus žy­dus, pa­aiš­kė­jo vė­liau.

Kaip pasakojo Žydų istorijos instituto Varšuvoje direktorius prof. Pawelas Spiewakas, nuo 1944 metų rugpjūčio pradėjo veiklą komisija, kuri tyrinėjo apie žydų genocidą dar nė nepasibaigus Antrajam pasauliniam karui.

Liudijimų iš Lenkijos, taip pat ir Lietuvos, iš viso yra per aštuonis tūkstančius, dar keli šimtai dienoraščių iš tų laikų.

Didžiausiame Europoje Varšuvos gete gyveno apie 450 tūkst. žydų ir dauguma jų buvo nužudyti, išsigelbėjo tik apie 10 tūkst.

„Pati svarbiausia mūsų instituto dalis – puslapių įvairių dokumentų, skirtų žydų genocidui, puslapiai, – sakė profesorius. – Tai Ringelblumo archyvas, sukauptas Varšuvos gete.“

Ta medžiaga – dokumentai, ranka užrašyti liudijimai, nuotraukas, piešiniai – buvo renkama nuo 1940 iki 1942 metų. Šis archyvas buvo užkastas, o po Antrojo pasaulinio karo – rastas.

Dabar dalis šios medžiagos eksponuojama Žydų istorijos institute.

Viso yra išleisti 38 Ringelblumo archyvo tomai.

Išliko gyva

Žydų istorijos ekspozicijoje yra ir liudijimų apie Vilniaus getą. Vienas tokių – laiškas apie tai, kaip Paneriuose buvo žudomi žydai. Pasakojama, kad moteris liko gyva, nes ją pridengė negyvų žmonių kūnai. Tarp jų buvo ir nužudytas sutuoktinis bei sūnus. Tokiu būdu, atsidūrus po mirusiųjų kūnais, jai pavyko išsigelbėti.

Eksponuojamas originalus ranka užrašytas liudijimas: „Moteris atvyko į Vilnių ir išgyveno tik atsitiktinumo dėka: egzekucijos metu ji atsidūrė prispausta negyvų kūnų masės (tarp kurių buvo ir jos vyro, ir sūnaus kūnai), bet sugebėjo ištrūkti ir pasiekti miestą, ji vis dar dėvėjo drabužius, išgraužtus dezinfekcinių miltelių. Tokių pavyzdžių pasitaikydavo vis dažniau. Egzekucijos vykdavo Paneriuose.“

Kaip sakė P. Spiewakas, tuo metu Varšuvoje dar nebuvo aišku, ar tos žudynės Paneriuose buvo masinio žydų naikinimo Europoje pradžia, ar tik tos lokalios vietos įvykis. Kad naciai suplanavo išžudyti visus žydus, paaiškėjo vėliau.

Profesoriaus teigimu, tragiški su žydais susiję įvykiai prasidėjo nuo rytinio fronto. Lietuvoje žudant žydus dalyvavo ne tik vokiečiai, bet ir lietuviai, o Ukrainos teritorijoje – ukrainiečiai.

Didžiausiame Europoje Varšuvos gete gyveno apie 450 tūkst. žydų ir dauguma jų buvo nužudyti, išsigelbėjo tik apie 10 tūkst.

Apie visa tai profesorius pasakojo, kai Žydų istorijos institute Varšuvoje lankėsi grupė Lietuvos žurnalistų Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu.