Vilniaus Didžiosios sinagogos tyrinėtojai tikisi rasti švenčiausią jos vietą
Ar­cheo­lo­gų ko­man­da, tre­čius me­tus grįž­tan­ti ty­ri­nė­ti Vil­niaus Di­džio­sios si­na­go­gos komp­lek­so, šie­met ti­ki­si ap­tik­ti svar­biau­sią ir šven­čiau­sią jos vie­tą – pa­ky­lą su ko­lo­no­mis, iš ku­rios bu­vo skai­to­ma To­ra.

Archeologas Justinas Račas BNS sakė, kad esminis tyrinėtojų tikslas šiemet – patikslinti buvusios Didžiosios sinagogos vietą, nustatyti kiemą, toliau tyrinėti ritualinių pirčių – mikvų – kompleksą. Pernai archeologai jau baigė vienos iš pirčių tyrimus, aptiko sinagogos laiptinę, vieną kampą.

„Bandysime pačios sinagogos viduje žiūrėti, kiek dabartinis stovintis darželis yra pažeidęs sinagogą, paties darželio viduje, – kalbėjo J. Račas. – Centrinėje Didžiosios sinagogos dalyje buvo vadinamoji bima – keturios didžiulės kolonos su pakyla. Tai – pati švenčiausia sinagogos vieta. Būtent šios vietos atidengimą žiūrėsime, kiek ji yra išlikusi“.

Šiuo metu jau atidengta pernai jau tyrinėta mikva bei sinagogos kampas, likusius tyrimus, taip pat ir pastato viduje, archeologai tikisi užbaigti iki kitos savaitės pabaigos.

Visi minėti objektai yra buvusiame požeminiame žydų šventovės aukšte – tyrinėtojai tikisi, kad sovietmečiu sulyginus sinagogą su žeme bei ant jos pastačius mokyklą, svarbiausias požeminis aukštas išliko iš esmės nepaliestas.

Vilniaus savivaldybė jau anksčiau pranešė, kad baigus tyrimus, vyks dirbtuvės, skirtos Vilniaus Didžiosios sinagogos paveldo pristatymui, vėliau ketinama sutvarkyti aplinkinę teritoriją.

Vilniaus vadovai ne kartą užsiminė, kad šiuo metu tuščią pastatą, iš kurio pernai buvo iškeltas pradinė mokykla, ateityje ketinama nugriauti – meras Remigijus Šimašius neatmetė, kad bent dalis buvusios sinagogos galėtų būti atstatyta.

Planų atstatyti buvusią žydų šventovę turi viešoji įstaiga „Šiaurės Jeruzalė“, vienijanti verslininkus, litvakus iš Lietuvos, Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos, Jungtinių Valstijų. Jos atstovas, buvęs bendrovės „Omnitel“ vadovas Antanas Zabulis yra sakęs, kad įstaiga privačiomis lėšomis siektų atstatyti vieną sinagogos frontonų, Vilniaus Gaono gyvenamąjį namą, Mato Strašūno biblioteką.

Šį ketvirtadienį vilniečiai galėjo pabendrauti su archeologais ir pamatyti laikiną archeologinių radinių ekspoziciją, tai jie galės padaryti ir ateinantį ketvirtadienį, tuo metu trečiadienį vyks pažintinės ekskursijos su gide apie Vilniaus Didžiąją sinagogą.

Savivaldybė informavo, kad šiuo metu ieško nuomininkų beveik 1000 kv. m ploto buvusios švietimo įstaigos pastatui. Būsimiesiems nuomininkams keliama sąlyga – užsiimti inovatyvia kultūros, meno, edukacijos veikla, organizuoti kūrybines dirbtuves. Patalpos gali būti skaidomos į dalis, sutartys būtų sudaromos iki 2020-ųjų, kuomet buvusią mokyklą planuojama griauti.

Mūrinė renesanso-baroko stiliaus Vilniaus Didžioji sinagoga pastatyta XVII amžiuje iki tol čia stovėjusios medinės sinagogos vietoje. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo viešas miesto žydų gyvenimo centras, susidedantis iš 12 kloizų (mažų studijoms skirtų sinagogų), bendruomenės centro ir pirčių pastato su mikvėmis. 1903 metais tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės pastatyta Strašuno rabinų biblioteka.

Per Antrąjį pasaulinį karą Didžioji sinagoga ir kiti komplekso pastatai stipriai apgriauti. 1955–1957 metais pastatų liekanos sulygintos su žeme. 1964 metais Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis– darželis.