Vėl raginama perlaidoti Antaną Smetoną
Mi­nint vals­ty­bės at­kū­ri­mo 100-me­tį vėl gai­vi­na­ma ini­cia­ty­va gim­ti­nė­je per­lai­do­ti pir­mo­jo ne­prik­lau­so­mos Lie­tu­vos pre­zi­den­to An­ta­no Sme­to­nos pa­lai­kus. Pa­grin­di­nė prie­žas­tis, ko­dėl iki šiol tai ne­pa­da­ry­ta, – idė­jai prieš­ta­rau­jan­tys šio tar­pu­ka­rio po­li­ti­kos vei­kė­jo gi­mi­nės.

Idėja iš JAV į Lietuvą parveržti A. Smetonos palaikus sklando ne pirmus metus. Itin populiari ji tapo pradėjus rengtis valstybės atkūrimo 100-mečio jubiliejui. Dabar grupė žinomų mokslo, meno, kultūros, politikos atstovų, visuomenininkų, susibūrusių į asociaciją „Mūsų tautos atmintis“, kreipėsi į Seimo Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininką „valstietį“ Arūną Gumuliauską, prašydami įtikinti Vyriausybę peržiūrėti jubiliejaus programą, kad į ją būtų įtraukta A. Smetonos palaikų perlaidojimo sostinės Rasų kapinėse, netoli Jono Basanavičiaus kapo, ceremonija.

Taip pat prašoma įtikinti Vyriausybę, kad sostinėje neatidėliojant būtų pastatytas paminklas A. Smetonai. Panašūs laiškai taip pat išsiųsti prezidentei, Seimo pirmininkui, premjerui ir sostinės merui.

Arūnas Gumuliauskas: „Svarbiausia – Antano Smetonos giminių sutikimas, todėl ir siūlysiu pirmiausia susisiekti su jais.“

A. Smetona Lietuvos prezidento pareigas ėjo 1919–1920 metais bei 1926–1940 metais, ketverius metus buvo prezidentu išeivijoje. Jis žuvo 1944-aisiais Klivlande per gaisrą.

Kreipsis į gimines

A. Gumuliausko teigimu, Valstybės istorinės atminties komisija būtinai apsvarstys gautą kreipimąsi. „Svarbiausia – A. Smetonos giminių sutikimas, todėl ir siūlysiu pirmiausia susisiekti su jais. Kviesimės ekspertus, diskutuosime. Bet jei giminės nesutiks, ties tuo ir sustosime“, – „Lietuvos žinioms“ sakė parlamentaras. Jis aiškino iš neoficialių pokalbių su laiško autoriais supratęs, kad A. Smetonos giminių nuomonė dėl jo palaikų perlaidojimo Lietuvoje gali būti pasikeitusi. „Kaip matote, su Mykolo Biržiškos perlaidojimu viskas išėjo gražiai. Praėjo keturi mėnesiai nuo kreipimosi į premjerą, o jau liepą vyks ceremonija. Žinoma, nemanau, kad šiuo atveju viskas vyks taip sparčiai“, – pripažino A. Gumuliauskas.

Pernai visuomenei pradėjus siūlyti, kas turėtų būti įtraukta į valstybės atkūrimo paminėjimo programą, nemažai iniciatyvų buvo siejamos su A.Smetonos atminimo įamžinimu. Buvo kalbama apie prezidento palaikų perlaidojimą, paminklų jam Vilniuje bei Užugiryje pastatymą, gimtosios sodybos sutvarkymą ir kitos. Tačiau vėliau šių idėjų programoje neliko.

Anūkai buvo prieš

Prieš kelerius metus „Lietuvos žinios“ rašė, kad rengiantis minėti valstybės atkūrimo šimtmetį, visuomenininkai, politikai, valstybinių institucijų atstovai vėl grįžo prie pasiūlymo sugrąžinti A. Smetonos palaikus į Lietuvą. Tačiau jo giminės su tuo nesutiko. Norėta, kad pirmasis prezidentas ilsėtųsi greta artimųjų JAV. Baimintasi ir to, kad perlaidojus A. Smetoną gimtinėje jo amžinoji ramybė gali būti drumsčiama. Dar 2010 metais gautas oficialus A. Smetonos anūkų – tuomet dar gyvo Antano Algirdo ir Vytauto Juliaus Smetonų atsakymas dėl galimybės perlaidoti pirmojo prezidento palaikus Lietuvoje. „Šeimos nuomonė kol kas yra neigiama. Jie turi visiškai žmogiškų ir suprantamų argumentų. Visa jų šeima – A. Smetonos žmona, vaikai ir kiti artimieji – yra palaidoti JAV. Vieno ar dviejų žmonių pervežimas būtų skausmingas. Antra, jie mūsų regioną dar laiko gana neramiu. Jie mano, kad galbūt nėra garantijos dėl palaikų ramybės“, – šeimos motyvus tuomet išdėstė tuomečio premjero Algirdo Butkevičiaus padėjėjas Vilius Kavaliauskas.

Arūnas Gumuliauskas: “Svarbiausia - Antano Smetonos giminių sutikimas, todėl ir siūlysiu pirmiausia susisiekti su jais."Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

1944 metais Klivlande per gaisrą tragiškai žuvęs A. Smetona buvo palaidotas šio JAV miesto lietuviškose Kalvarijų kapinėse. Vėliau pirmojo mūsų šalies prezidento palaikai buvo perkelti į Knolvudo mauzoliejų. Lietuvos generalinė konsulė per valstybines šventes aplanko A. Smetonos kapą, padeda vainiką.

Grįš broliai Biržiškos

Atkūrus nepriklausomybę į Lietuvą sugrįžo ne vieno iškilaus tarpukario valstybės veikėjo palaikai. Į JAV pasitraukusio trečiojo mūsų šalies prezidento Kazio Griniaus paskutinis noras buvo „sąlygoms atsiradus, būti priglaustam Mondžgirėje, supylus paplentėje kalnelį, kuriame pelenų urna būtų“. 1950 metais Čikagoje užgesusio šalies vadovo palaikai po daugiau nei 40 metų sugrįžo į gimtąją Suvalkiją ir buvo perlaidoti netoli tėviškės.

Antrojo pasaulinio karo metais į Vakarus pasitraukusio ir 1985 metais Los Andžele mirusio Lietuvos kariuomenės vado generolo Stasio Raštikio palaikai į Lietuvą sugrįžo 1993 metais. Jie buvo perlaidoti Kauno Petrašiūnų kapinių panteone. 2012 metais Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje perlaidoti 1941 metų Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai.

Minint valstybės atkūrimo šimtmetį bus įvykdyta priešmirtinė vieno iš Nepriklausomybės Akto signatarų, literatūros istoriko ir tautosakos rinkėjo, akademiko, profesoriaus M. Biržiškos valia amžinojo poilsio atgulti Lietuvoje. Liepą M. Biržiškos palaikai bus perlaidoti Vilniaus Rasų kapinėse, greta J. Basanavičiaus. Kartu bus perlaidota jo žmona Bronislava ir broliai Vaclovas bei Viktoras.