Tarpukario emigrantų palikuonys ieško lietuviškų šaknų
Pa­sta­ruo­ju me­tu ga­na ma­din­ga ieš­ko­ti sa­vo pro­tė­vių bei aiš­kin­tis sa­vo kil­mę. Ar­chy­vuo­se nuo­lat aps­tu žmo­nių, var­tan­čių vie­nos ar ki­tos vie­to­vės me­tri­kų kny­gas, o ge­nea­lo­gi­nius me­džius su­da­ran­čioms įmo­nėms dar­bo ti­krai ne­trūks­ta. Pri­si­kas­ti prie sa­vo šak­nų ir su­ras­ti gy­vą­jį ry­šį mė­gi­na ir sve­tur gy­ve­nan­tys žmo­nės, lie­tu­vių iš­ei­vių pa­li­kuo­nys.

Antra pagal dydį lietuvių bendruomenė tarpukariu po Čikagos buvo bendruomenė Brazilijoje. Anuomet čia atvyko apie 35 tūkst. lietuvių, neskaičiuojant dar anksčiau čia atsikėlusių litvakų, o po Antrojo pasaulinio karo iš Lietuvos į Braziliją pasitraukė dar daugiau asmenų.

Norinčiųjų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę srautai nemažėja, visus pilietybės prašytojus mes stengiamės burti po bendruomenės skėčiu.

„Tikslių skaičių, kiek šiuo metu Brazilijoje gyvena lietuvių kilmės žmonių neturime (tokios statistikos tiesiog nėra), bet, įvertinus, jog kalbame jau apie trečią ir ketvirtą emigrantų palikuonių kartas, ir tai, kad šeimos Brazilijoje yra nemažos, drįstume spėti, kad lietuvių kilmės žmonių Brazilijoje gyvena per 300 tūkst.,“ – LŽ teigė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule Laura Tupe.

XIX amžiaus pabaigoje Brazilijoje buvo panaikinta vergovė. Natūralu, kad atsirado naujos darbo jėgos poreikis, ypatingai cukranendrių ir kavos plantacijose. Brazilijos institucijos aktyviai kvietė darbo jėgą iš Europos.

Dauguma į Braziliją atvykusių lietuvių apsistojo tuomet sparčiai augančiame San Paule. Ten pradėjo veikti ir pagrindinės lietuvių organizacijos, klubai, šokių kolektyvai, skautai, kalbos mokykla bei choras. San Paule galima rasti ir Lietuvos gatvę.

Laura Tupe LŽ tvirtino, kad visi lietuvių palikuonys žino, jog jų seneliai ar proseneliai atvyko iš Lietuvos, tačiau tų, kurie ieško ryšio su Lietuva, motyvai ir priežastys būna skirtingos.

„Mes susiduriame su įvairiomis situacijomis. Vieni ieško giminių dėl ryšio su Lietuva ir artimaisiais palaikymo, kiti domisi tik Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimu. Lietuvos generalinis konsulatas San Paule galėtų patvirtinti tik tai, kad norinčiųjų atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę srautai nemažėja, visus pilietybės prašytojus mes stengiamės burti po bendruomenės skėčiu, kviečiame pažinti Lietuvą,“ – sakė Lietuvos Respublikos generalinė konsulė San Paule.

Nors San Paule lietuvių bendruomenė – didžiausia visoje Brazilijoje, vis dėlto lietuvių, ieškojusių laimės svetur, palikuonys yra išsibarstę po visą šalį.

Saldainių fabrikas

Brazilijoje gyvenanti lietuviškų šaknų turinti Camila Michquinis kreipėsi į LŽ redakciją, prašydama pagalbos, ieškant savo artimųjų. Ji taip pat pasidalino iš Lietuvos emigravusių prosenelių istorija.

Camilos prosenelis Stanislavas Miškinis į Braziliją atvyko tarpukariu, būdamas dar labai jaunas. Jis turėjo tarnauti armijoje, tačiau jo tėvai, gyvendami Pirmojo pasaulinio karo gyvais atsiminimais ir baimindamiesi naujo konfliktas, nutarė keliauti į kitą šalį ir joje kurtis savo gerbūvį. Camilos promočiutė Uršulė Jauniškytė į Braziliją atvyko paskui savo sužadėtinį, idant įsimylėjėliai galėtų susituokti.

Camila tvirtina nežinanti, kuo jos prosenelis Stanislovas su šeimyna vertėsi Lietuvoje, tačiau žino, kad promočiutė Uršulė Jauniškytė turėjo du brolius ir tris seseris bei buvo kilusi iš Zarasų rajone esančio Degučių kaimo.

Įsikurti Brazilijoje atvykėliams lengva nebuvo dėl kalbos barjero, tačiau nėra nieko neįmanomo – šeimyna kalbą išmoko. Atvykus į Braziliją planuota įsigyti kažkiek žemės ir užsiimti žemdirbyste.

Atvykėliai įsikūrė Barao de Cotegipe mieste, esančiame Pietu Rio Grandės valstijoje. Už iš Lietuvos atsivežtus pinigus jie nusipirko žemės, kaip ir planavo. Neilgai trukus lietuviai Brazilijoje pradėjo prekiauti saldainiais – verslui augant jie atidarė saldainių fabriką, tačiau šiam dar labiau plečiantis šeima turėjo persikelti į kitą miestą. Kartu praplėtė verslą – pradėjo gaminti ne tik saldainius, bet ir gaminti gaiviuosius gėrimus.

Camila apie lietuvišką kilmę žinojo nuo mažų dienų, tačiau detalės ją sudomino neseniai, sukūrus savo šeimą, idant galėtų perduoti šias žinias savo vaikams.

Jei jūsų giminė kilusi iš Zarasų rajone esančio Degučių kaimo ar esate kažkaip susiję su iš to krašto kilusiais Miškiniais arba Jauniškiais, prašome, kreiptis į LŽ redakciją el.paštu portalas@lzinios.lt ir mes suteiksime Camilos Michquinis kontaktus. Ačiū