Skelbiami KGB dokumentai apie Sąjūdį
Ar­tė­jant Są­jū­džio 30-ečiui, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras sa­vo in­ter­ne­ti­nė­je sve­tai­nė­je www.kgbveik­la.lt pa­skel­bė KGB do­ku­men­tus apie Są­jū­dį.

Kaip pranešė centras, visuomenei pateikiami sovietų saugumo dokumentai atspindi Sąjūdžio gimimą 1988 metų birželio 3 dieną ir jo veiklą. Svarbiausia, pasak centro, yra tai, kad dokumentai parodo KGB požiūrį į šį politinį sambūrį bei Lietuvoje vykstančius procesus.

1988 metų KGB dokumentai daugiau dėmesio skiria Sąjūdžio, kitų organizacijų ir judėjimų atsiradimo ir veiklos stebėsenai, o štai 1989–1990 metų dokumentai atskleidžia jau griežtėjančią KGB poziciją: juose rašoma jau ne tik apie stebėseną, bet ir apie aktyvią veiklą prieš Sąjūdį“, – teigia centras.

Dokumentus apžvelgiantis centras nurodo, kad jie atskleidžia ir paties KGB pokyčius, rodo jo reakciją į pasikeitusias sąlygas. Suvokimas, kad procesai Lietuvoje rutuliojasi komunistų partijai ir KGB nenaudinga linkme, kėlė SSRS vadovams nerimą – tai esą patvirtina ir struktūriniai KGB vidaus pokyčiai. Buvo kuriamos naujos vidaus struktūros, rengiami mobilizacijos planai, taip pat planai, kaip veikti tam tikromis sąlygomis, išvežami iš Lietuvos arba vietoje naikinami dokumentai.

„Daug dėmesio buvo skiriama slaptųjų bendradarbių konspiracijai (jiems nebereikėjo rašyti pasižadėjimų), taip pat jiems ketinta daugiau mokėti, kad agentūrinis aparatas išliktų gyvybingas. Bet visos šios priemonės buvo neveiksmingos, nes agentų gretos retėjo, naujų kasmet buvo užverbuojama vis mažiau: 1988 metais – 594, 1989 metais – 358, o 1990 metais – tik 117 asmenys“, – sakoma pranešime.

Šiemet sukanka 30 metų, kai buvo išrinkta Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinė grupė, įsteigtos Sąjūdžio rėmimo grupės miestuose ir rajonuose, įvyko Sąjūdžio Steigiamasis suvažiavimas, kuriame patvirtintas Sąjūdžio Seimas ir išrinkta Sąjūdžio Seimo taryba.

Seimas 2018-uosius paskelbė Sąjūdžio metais, išskirdamas 1988–1990 metus kaip ypač svarbų Lietuvos istorijos laikotarpį bei pabrėždamas, kad Sąjūdžio veikla prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo.