Pirmajam Lietuvos oro linijų keleiviniam skrydžiui 80 metų!
„Pra­de­da­me ori­nį ke­lei­vių su­si­sie­ki­mą su pa­jū­riu“, „Mū­sų pa­jū­ris at­kel­tas pa­kau­nėn“, „Pra­na­ša­vi­mai iš­si­pil­dę grei­čiau, nei ma­ny­ta“, „Šian­dien ati­da­ro­ma pir­mo­ji Lie­tu­vos ori­nio su­si­sie­ki­mo li­ni­ja“ – su to­kio­mis an­traš­tė­mis iš­ėjo „Lie­tu­vos ai­do“, „Lie­tu­vos ži­nių“, „Lie­tu­vos ūki­nin­ko“ lai­kraš­čiai, pa­mi­nė­da­mi pir­mą­jį Lie­tu­vos oro li­ni­jų (LOL) ke­lei­vi­nio lėk­tu­vo skry­dį Kau­nas-Pa­lan­ga, ku­ris įvy­ko 1938 m. rug­sė­jo 5 d.

Lietuvos teritorijoje tai nebuvo pirmas keleivinis reisas. 1921 m. Vokietijos susisiekimo bendrovė „Deutsche Luftreederei“ oficialiai pradėjo skrydžius iš Klaipėdos į Karaliaučių ir 1922 m. maršrutą pratęsė iki Kauno. Visgi 1938 m. tai nacionalinių oro linijų gimimo metai.

Pirmosios Lietuvos oro linijos struktūrą sudarė du pilotai, du radistai, du aviamechanikai ir du raštinės tarnautojai.

Pagal Susisiekimo ministerijos parengtą projektą buvo numatyta steigti vidaus oro susisiekimo liniją Kaunas-Klaipėda-Palanga. Į reisą planuota paleisti du lėktuvus, kuriais būtų pervežami keleiviai, paštas ir kroviniai.

Susisiekimo ministerijos Orinio susisiekimo inspekcija, tarpininkaujant konkursą laimėjusiai anglų bendrovei „Percival Aircraft Ltd“, nupirko lėktuvų Anglijoje. Šios bendrovės pasirinkti „Percival Q6“ tipo lėktuvai buvo patogūs skraidyti trumpomis oro linijomis. Tai buvo modernūs žemasparniai, dvimotoriai lėktuvai, turėję 400 AG galingumą, galėję pasiekti 240 km/val. greitį. Jie talpino 5–6 keleivius ir nemažą krovinį, buvo aprūpinti navigacinėmis ir radijo ryšio priemonėmis.

„Įdomu tai, kad šie lėktuvai turėjo tik vieną šturvalą: perduodant valdymą kitam pilotui šturvalas per šarnyrą būdavo perlenkiamas valdančiojo piloto pusėn. Lėktuvų kabinose techniniai užrašai buvo lietuvių kalba“, – pasakojo aviacijos specialistas Eugenijus Raubickas.

Lietuvos lakūnai, turėję parskraidinti nupirktus lėktuvus, dvi savaites stažavosi Londone, Lutono oro uoste. Pirmąjį lėktuvą į Kauną parskraidino 1938 m. rugsėjo 1 d., o jau rugsėjo 3 d. juo buvo atliktas pirmasis bandomasis reisas į Palangą. Kartu su lėktuvo įgula skrido aukšti Susisiekimo ministerijos, karo aviacijos pareigūnai bei spaudos atstovai.

Nuo rugsėjo 5 d. buvo pradėti reguliarūs skrydžiai. Rugsėjo 9 d. į Lietuvą buvo parskraidintas antrasis „Percival Q6“ lėktuvas. Per 1938 m. rugsėjo 10 d. Kaune įvykusias krikštynas lėktuvai buvo pavadinti S. Dariaus ir S. Girėno vardais, jiems buvo suteikti Lietuvos ženklai LY-SOA ir LY-SOB. Pirmojo lėktuvo krikštatėviais tapo ministras pirmininkas kunigas Vladas Mironas ir Ona Stanišauskienė, antrojo – Lietuvos aeroklubo pirmininkas profesorius Zigmas Žemaitis ir Bronė Gustaitienė.

1938 m. rugsėjo 11 d. pradėjo skraidyti abu Lietuvos oro linijų lėktuvai, o oro susisiekimo bendrovė „Lietuvos oro linijos“ buvo įkurta 1938 m. rugsėjo 20 d. Kaune, tai yra keliolika dienų vėliau negu jos lėktuvų reguliarūs skrydžiai! Pirmosios Lietuvos oro linijos struktūrą sudarė du pilotai, du radistai, du aviamechanikai ir du raštinės tarnautojai. Pirmąjį sezoną buvo skraidoma iki 1938 m. rugsėjo 17 d. Per šį trumpą sezoną buvo nuskrista 7480 km, pervežtas 31 keleivis.

1939 m. skraidymo sezoną planuota pradėti gegužės 1 dieną. Tačiau 1939 m. kovo 22 d. hitlerinei Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, nuolatinis oro susisiekimas su Klaipėda nutrūko. Nuo birželio 3 d. maršrutas buvo pakeistas – iš Kauno skrendama tiesiogiai į Palangą ir atgal.

Prie plento į Šventąją, už kelių kilometrų nuo Palangos, buvo pastatyta medinė stotelė su dviem kambariais: viename nakvodavo įgula, kitame buvo radijo įrengimai. Radistas, palaikęs ryšį su lėktuvu, pardavinėjo ir bilietus. Pirmaisiais oro linijų veiklos metais bilietas maršrutu Kaunas-Palanga kainavo 38 litų. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad už kelionę traukiniu iš Laikinosios sostinės į pajūrį reikėjo mokėti panašiai. Antraisiais metais dėl galimybės konkuruoti su geležinkeliu, bendrovė bilieto kainą sumažino iki 25 litų. Geriausiu atveju per dieną buvo galima pervežti apie 20 žmonių.

Antrąjį sezoną maršrutu Kaunas-Palanga buvo skrendama tik vieną kartą per dieną, švenčių dienomis – du kartus. Skrydis iš Kauno iki Palangos truko 1 valandą laiko. Tais metais per tris skraidymo sezono mėnesius buvo atlikta 218 reisų, nuskrista 48200 km, pervežta 784 keleivių, 3546 kg bagažo ir 3476 kg pašto.

Pasibaigus vasaros sezonui Palangoje, Orinio susisiekimo inspekcijai susitarus su Latvija, nuo 1939 m. spalio 16 d. Lietuvos oro linijų lėktuvais buvo skraidoma linija Kaunas-Ryga, kartu pervežant keleivius ir paštą. „Percival Q-6“ lėktuvu iki Rygos buvo nuskraidinta ir 1939 m. spalio 7 d. į Maskvą vykusi Lietuvos derybinė delegacija.

Ateityje „Lietuvos oro linijos“ turėjo užmojų pradėti vykdyti skrydžius į Biržus, Klaipėdą, Rygą, Šiaulius, Panevėžį, Ukmergę, Raseinius. Visgi valstybinei oro bendrovei „Lietuvos oro linijos“, nebuvo lemta ilgai gyvuoti jos veiklą nutraukė 1940 m. birželio 16 d., kai okupacinė sovietų valdžia sustabdė visus skrydžius Lietuvos teritorijoje.

Formaliai aneksavus Lietuvą ir inkorporavus ją į SSRS sudėtį, civilinės aviacijos skrydžius pradėjo vykdyti sovietinė valstybinė aviakompanija „Aeroflot“, naudodama ir buvusių Lietuvos oro linijų lėktuvus.

Seniausios oro linijos

Dabar orlaiviais keliaujama iš vieno pasaulio krašto į kitą, kurie priklauso įvairiausiomis oro linijų bendrovėms. Tarp jų pati seniausia ir viena iš patikimiausių yra Olandijos karališkosios avialinijos, kurios veikla prasidėjo 1919 m. spalio 7 d., taigi sekančiais 2019 m. švęs solidų 100 metų jubiliejų! Jos žymusis pavadinimas KLM (Koninklijke Luchtvaart Maatschappij) Olandijos karališkoji oro transporto bendrovė nesikeitė nuo jos įkūrimo pradžios. KLM bazuojasi šalia Amsterdamo esančio Schiphol-o oro uoste. Bendrovės lėktuvai skraidina keleivius ir gabena krovinius į virš 90 paskyrimo vietų ir dirba daugiau kaip 32 tūkstančiai darbuotojų išsibarčiusių po visą pasaulį.

2004 m. susivienijo su prancūzų avialinijomis AIR FRANCE, tokiu būdu sukurdamos mega-grupe AIR FRANCE-KLM, kurios štabas yra Paryžiuje Charleso de Gaulle'io oro uoste. Įdomu pastebėti, kad pirmuoju skrydžiu buvo skraidinami tiktai du keleiviai iš Londono į Amsterdamo Schiphol-o oro uostą.

Mums mažai žinoma Kolumbijos oro linijų bendrovė AVIANCA (Aerovias Nacionales de Colombia) užimą antrą vieta. Ji taip pat įkurta 1919 m. gruodžio 5 d., tai yra tik keliais mėnesiais vėliau negu olandų KLM. Tai seniausią Amerikos žemyno bendrovė. Pradžioje vadinosi SCADTA, bet 1940 m persivadino į dabar esantį pavadinimą. Štabas yra šalies sostinėje Bogotoje El Dorado oro uoste. Jos orlaiviai skraido ne tik po visą Amerika, bet užgriebia ir Europos oro uostus.

Trečią vietą užima Australijos oro transporto bendrovė QANTAS (Queensland and Northern Territory Aerial Services), kuri buvo įkurta 1920 m. lapkričio 16 d. Ji bazuojasi Sidnėjuje. Ši bendrovė turi pravarde „Skraidanti kengūra“, nes nuo 1980 m. ant kiekvieno orlaivio kilio puikuojasi nudažyta kengūra su sparnais. Ji niekados nesustabdė savo veiklos, kaip atsitiko su KLM, kuri Antrojo pasaulinio karo metu padarė „pertrauką“! Taip pat jos pavadinimas kaip ir KLM nepakito nuo pat jos įsteigimo pradžios. Bendrovės štabas yra Sidnėjuje.