Pilėnų tragedija – raktas į Lietuvos laisvės simboliką
1336 m. va­sa­rio 25 d. Tra­pė­nų že­mė­je, po žiau­rios ko­vos, ne­tu­rė­da­mi vil­ties ap­si­gin­ti (ma­no­ma, kad pi­lį puo­lė per 6000 kry­žiuo­čių ka­rių ir 200 ri­te­rių), su­si­de­gi­no Pi­lė­nų pi­lies gy­nė­jai. Pa­sku­ti­nėms gy­ny­bos sie­noms griū­vant, Pi­lė­nų gy­ven­to­jai nu­spren­dė rink­tis mir­tį nei kry­žiuo­čių ne­lais­vę, to­dėl į su­krau­tą mil­ži­niš­ką lau­žą su­me­tė vi­są tur­tą ir su­si­de­gi­no pa­tys, taip pat ir jų ku­ni­gaikš­tis nar­su­sis Mar­gi­ris. 

Šiandien istorikai vis dar ginčijasi, kur galėjo stovėti Pilėnai, tačiau labiausiai linkstama manyti, jog ji buvo Žemaitijoje. Vienintelis šaltinis, kuris apskritai leidžia kalbėti apie Pilėnų gynybą, yra Vygando Marburgiečio kronika.

Pilėnų gynėjų dvasią vaizdais bandė atskleisti dailininkai. Vincento Dmochovskio paveikslas „Kryžiuočiai puola Punios pilį“ (1839)ir Aleksandro Vitulskio „Pilėnų gynimas“ (1965) vaizduoja kryžiuočių telkimąsi apie pilį ir dramatiškiausią epizodą – pilies gynėjų savižudybę, į apgriautą pilį besiveržiant kryžiuočių pulkams. Lietuvos istorikai irgi įvertino šį epizodą, jam skirtos atskiros knygelės: Roko Varakausko „Pilėnų gynimas“ (1960) ir „Didvyriškieji Pilėnai“ (1969), Alvydo Nikžentaičio „Pilėnų mįslė“ (1993).

„Didvyriškas Pilėnų gynimas – visos lietuvių tautos kovų su kryžiuočiais simbolis. Ir ne vien tik pilėniečių narsa jiems pelnė šlovę. Iki XIV šimtmečio 4 dešimtmečio tai antras toks didelis mūšis (po 1329 metų Vokiečių ordino žygio), kuriame dalyvavo tokia gausi kariuomenė. (…) 1336-ųjų įvykiai užbaigė dar XIII amžiaus gale prasidėjusio lietuvių karo su kryžiuočiais etapą, pradėdami naują“, – rašė A. Nikžentaitis.

Pilėnų istorija įkvėpė nemažai menininkų romantikų ir tapo savotišku pasyvaus pasipriešinimo simboliu. 1933 m. išleista Vinco Krėvės „Sena pasaka apie narsųjį kunigaikštį Margirį Punios valdovą“, o 1955 m. kompozitorius Vytautas Klova sukūrė operą „Pilėnai“. Kviečiame paklausyti, kaip operos solistas E. Kaniava atlieka garsiąją Ūdrio ariją iš minėtosios operos:

Pilėnų likimas buvo tragiškas. Bet ar Pilėnų gynėjai pralaimėjo? Kryžiuočiai sugriovė Pilėnus, bet jų neužvaldė. Lietuva toliau priešinosi, kol pasiekė pergalę ir apgynė savo laisvę. Pilėnų gynėjai žuvo, bet žuvo kaip laisvi žmonės – jie netapo vergais.