Pašušvėnų knygoje – prisiminimai apie partizanų vadų suvažiavimą
Iš Pa­šuš­vio kraš­to ki­lę žmo­nės, sa­ve da­bar va­di­nan­tys Vil­niaus pa­šuš­vė­nais, ne­se­niai iš­lei­do kny­gą „Prie Šuš­vės ir Ža­di­kės“. Sa­vo kraš­to is­to­ri­ją puo­se­lė­jan­tiems pa­šuš­vė­nams šie me­tai ypa­tin­gi – prieš 70 me­tų (1949-ųjų va­sa­rio 16 die­ną) jų bu­vu­sio­je Pa­šuš­vio par­api­jo­je, Ba­lan­diš­kio ir Mi­nai­čių kai­muo­se (da­bar – Rad­vi­liš­kio ra­jo­nas), vi­sos Lie­tu­vos par­ti­za­nų va­dai ren­gė ir pa­si­ra­šė Lie­tu­vos Lais­vės Ko­vos Są­jū­džio (LLKS) dek­la­ra­ci­ją, ku­rią Lie­tu­vos Sei­mas 1999 me­tais pa­skel­bė Lie­tu­vos tei­sės ak­tu.

„Norėjome turėti savo krašto istorijos liudijimą, aprašyti tą virsmą, kuris prasidėjo per Antrąjį pasaulinį karą, pokarį, kolektyvizaciją, – pasakojo knygos sudarytoja Vida Povilaitytė-Kazlauskienė. – Tai parapijos žmonių prisiminimai, prasidedantys legendomis, 1553 metais statytos bažnyčios, mokyklos istorija, pasibaigiantys čia kasmet užsukančiu Poezijos pavasariu.“ Knygoje pašušvėnai dalijasi prisiminimais ir apie čia augusius žmones, partizanų vadų suvažiavimą, vykusį jų krašte.

Partizanų vadai, 1949 metų vasario 16-ąją pasirašę Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio deklaraciją. / Nuotrauka iš knygos "Prie Šušvės ir Žadikės".

Balandiškio kaime 1949 metų vasarį susirinkę partizanų vadai rengė, o 16 dieną Minaičių kaime pabaigė rengti LLKS deklaraciją. Ji dar vadinama atnaujinta Nepriklausomybės deklaracija. Abi su Lietuvai svarbia istorija susiję sodybos – Sajų ir Miknių – yra šalia kelio, iš Pašušvio vedančio į Šiaulėnus, link Radviliškio. Knygoje šių kraštų žmonės dalijasi prisiminimais, girdėtais pasakojimais apie partizanų vadų suvažiavimą. Kaip knygoje rašo V. Povilaitytė-Kazlauskienė, pradžioje susirinkę Sajų sodyboje, Balandiškyje, bet sužinoję, kad už kelių kilometrų NKVD daro kratas, pasitraukė į Minaičius, apsistojo Miknių sodyboje buvusiame Prisikėlimo apygardos štabo bunkeryje. Sajų namelis Balandiškio kaime šiuo metu remontuojamas.

Knygą apie savo kraštą išleidę pašušvėnai Vilniuje, prie paminklo Jonui Basanavičiui. / LGGRTC archyvo nuotrauka

Balandiškyje partizanų vadai posėdžiavo apie savaitę. Sodybos šeimininkai buvo patikimi žmonės. Kaip rašoma knygoje, Stanislovas Sajus (1895–1967) – Lietuvos savanoris. Tų įvykių liudininkas partizanas Viktoras Šniuolis (1924–2011) dar 2009 metais yra pasakojęs, kad pirmasis į numatytą vietą atvyko partizanas Juozas Šibaila (slapyvardis Diedukas). Visi rinkosi po vieną ar kelis, kad nesukeltų įtarimo. Diedukas daugiausiai ir dirbo prie dokumentų. „Paskui atėjo Vanagas su Žemaičiu iš Kęstučio apygardos, ketvirtas pasirodė Petras Bartkus. Jie ir baigė ruošti Statutą“, – yra pasakojęs V. Šniuolis.

fotkes/thumb/76272_saju-namas.jpg /

Kaip pastebėjo V. Kazlauskienė, šių įvykių liudininkas vienus partizanus vadino vardais ir pavardėmis, o kitus – slapyvardžiais. Tai, matyt, priklausė nuo to, kaip kuriuos pažinojo. V. Šniuolio pasakojimu, partizanai pas Sajus užeidavo nuo 1946 metų. Tarp seklyčios ir virtuvės buvo maža belangė kamaraitė, kurioje jie ir slėpdavosi.

Vyriausia sodybos šeimininkų dukra Stanislava Sajutė (1922–2012) yra pasakojusi, kad partizanai gyveno jų kamaroje. „Rašydavo, knygas spausdino, dyki nebuvo. Mamelė apie juos šokinėjo, mylėjo labai partizanus. Mūsų slaptieji gyventojai slėpėsi, nesirodydavo, bet Mandravickienė kartą mamai ir sako: „Ką čia paslėpsi, matau, kad vaikšto“... Matė, bet niekam nepasakė“, – yra pasakojusi G. Sajutė. Mandravickai buvo artimiausi Sajų kaimynai į Pašušvio dvaro pusę. Sajų sodybą partizanai vadino Amerika.

Stanislava Sajutė-Kemzūrienė. 2009 m. Moteris yra pasakojusi, kad pas juos namuose, ant stalo, kur ji ruošdavo pamokas, susirinkę partizanai išspausdino deklaraciją, o jos tėvas stovėjo žvalgyboje. Kalėjimo ji išvengė tik ištekėjusi ir pakeitusi pavardę. / nuotrauka

Stanislava buvo vyriausia iš keturių Sajų vaikų. Ji ištekėjo už Kazimierė Kemzūros, taip išvengė kalėjimo. Jos sesuo Genovaitė (1927–1994) ir tėvas Stanislovas buvo teisiami.

Pas Sajus krata buvo daryta 1952 metų spalio 17 dieną. Radę bunkerio angą MGB kariškiai liepė ir šeimininkams leistis vidun. Radus partizanų daiktų, įkalčių pakako. Tardymui išsivežė ir visus kaimynus. Ne tik artimus, bet ir toliau gyvenusius. Sodybos šeimininkas Stanislovas ir jo dukra Genovaitė buvo nuteisti 25 metams kalėjimo ir 5 metams tremties konfiskuojant visą jų

turtą. Mirus Stalinui bausmės sumažintos, Sajos išleisti į laisvę. 2010 metais Balandiškyje ir Minaičiuose vyko archeologiniai kasinėjimai, vadovaujami Gintauto Vėliaus. 2012 metais kasinėjimus pratęsė Vykinto Vaitkevičiaus vadovaujami archeologai.

Stanislovas Sajus ir jo dukra Genovaitė Sajutė. Nuotraukos i šbylų. /