Nidoje aptikti senojo XIX amžiaus švyturio pamatų kontūrai
Ni­do­je ar­cheo­lo­gai ap­ti­ko se­no­jo XIX am­žiaus pa­bai­go­je sta­ty­to mies­to švy­tu­rio pa­ma­tų kon­tū­rus – svars­to­ma, jog at­li­kus de­ta­lius ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus at­ei­ty­je gal­būt eks­po­nuo­ti juos lan­ky­to­jams.

Kaip pranešė Neringos savivaldybė, 10 metrų gylyje įmūryti senojo švyturio pamatai aptikti dar pernai lapkritį – tyrimus georodaru atlikusi viešoji įstaiga „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos“ išžvalgė 1200 kv. metrų plotą bei nustatė, jog vienintelė taisyklingos stačiakampio formos anomalija buvo pastebėta visiškai greta esamo švyturio, rytinėje žvalgytos teritorijos dalyje.

Gauti duomenys perdengti su istoriniais 1910 ir 1946 metų žemėlapiais – abiem atvejais aptikti pamatų kontūrai gerai atitinka žemėlapyje vaizduojamą buvusio švyturio vietą, tačiau tą visiškai patvirtinti galima būtų tik ateityje atlikus švyturio pamatų archeologinius tyrimus.

Prūsijos karaliaus potvarkiu ant Urbo kalno pastatytas 1873 m. Aštuonbriaunis raudonų keraminių plytų mūro sienų švyturys buvo 23 metrų aukščio ir veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. 1944 metų rudenį – 1945 metų sausį besitraukiantys vokiečių kariai Nidos švyturį susprogdino, o jo skeveldros pasklido Urbo kalno aikštelėje, šlaituose ir papėdėje. Karui pasibaigus, senojo švyturio vietoje buvo pastatytas laikinas medinis bokštelis su žibintu, o 1953-iaisiais, po porą metų užtrukusių paruošiamųjų ir statybos darbų, įžiebtas naujasis 29 metrų aukščio (beveik 80 metrų virš jūros lygio) Nidos švyturys.