Lietuviškos spaudos laisvės diena
1904 me­tų ge­gu­žės 7 d. (se­nuo­ju ka­len­do­rium ba­lan­džio 24 d.) bu­vo pa­nai­kin­tas ca­ri­nės Ru­si­jos val­džios įves­tas ir 40 me­tų gy­va­vęs lie­tu­viš­kos spau­dos drau­di­mas. Da­bar ši die­na kas­met mi­ni­ma kaip spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­na.

Po 1863 metais įvykusio ir numalšinto sukilimo, carinė valdžia Lietuvoje ėmėsi įvairių represijų bei naujų taktikų siekdama palaužti lietuvybės daigus. Šalia aktyvaus rusinimo per mokyklas, parapijinių mokyklų uždarymo, bažnytinio bei religinio gyvenimo suvaržymo, nuoseklaus rusų tautybės žmonių vežimo į Lietuvą prisidėjo ir lietuviškų knygų lotyniškomis raidėmis spausdinimo bei platinimo draudimas.

Paradoksalu, tačiau būtent šis laikotarpis vertinamas kaip tautiško lietuvių atgimimo pradžia. Būtent spaudos draudimo sąlygomis buvo išleisti ir pirmieji lietuviški laikraščiai „Aušra“ (1883–1886) ir „Varpas“ (1889–1905). Tai paskatino ir analogo pasaulio istorijoje neturinčio knygnešių fenomeno atsiradimą.

Skaičiuojama, kad nuo spaudos draudimo pradžios iki 1903 metų lietuviškais rašmenimis Mažojoje Lietuvoje, neskaitant laikraščių, buvo išspausdintos 1856 knygos.