Legendiniam „Lituanicos“ skrydžiui – 85
1933 me­tų lie­pos 17 d. nu­skri­dęs 6411 km ir sėk­min­gai įvei­kęs At­lan­to van­de­ny­ną , tuo­me­ti­nės Vo­kie­ti­jos te­ri­to­ri­jo­je, Sol­di­no miš­ke su­du­žo lėk­tu­vas „Li­tua­ni­ca“. 

Jį pilotavę Lietuvos lakūnai kapitonas Stepas Darius ir Stasys Girėnas žuvo. Šis skrydis Lietuvoje, o ir tarp Amerikos lietuvių, netruko tapti didvyriškumo, drąsos ir pasišventimo savai idėjai sinonimu. Labai gražiai jo legendą 1983 m. savo filme „Skrydis per Atlantą“, kurį, beje, anuomet matė kas penktas Lietuvos gyventojas, pavaizdavo rež. Raimondas Vabalas.

Atlanto nugalėtojų žūtis, likus kiek daugiau nei 600 kilometrų iki Kauno, beveik akimirksniu apaugo įvairiausiais gandais ir versijomis. Tačiau jau pats „Lituanicos“ pakilimas Niujorke buvo įvykis, mat ruošdamiesi maždaug 40 valandų kelionei, lakūnai turėjo pasirūpinti nemažu kiekiu degalų. Taupant pinigus jie neįrengė radijo stoties, o jų navigacijos prietaisai buvo du kompasai, oktantas, pora specialių laikrodžių bei žemėlapiai. Vengdami papildomo svorio lakūnai nepasiėmė nei parašiutų, nei gelbėjimosi liemenių.

Vis dėl to 1933 metų liepos 15 d. iš Niujorko oro uosto lėktuvas pakilo pradėdamas į pasaulinę aviacijos istoriją patekusį skrydį.

„Jūsų lakūnai Darius ir Girėnas šiandien 5 val. išskrido Kaunan. Artimai 40 valandų praėjus, laukite ankstyvą pirmadienį Kaune.“ – tokią žinią Lietuvos konsulas Niujorke 1933 metų liepos 15 dieną telegrama perdavė Lietuvos aeroklubui. Dar tą patį vakarą ELTA išplatino pranešima: „Tikromis žiniomis, užvakar (t. y. 1933 VII 15) 21 val. mūsų laiku „Lituanica“ yra perskridusi Niufaunlendą“. Pasitikti naujųjų savo didvyrių Kaune susirinko apie 25 tūkst. žmonių.

Deja, liepos 17 d. naktį, 0 val. 36 minutės – būtent tokį laiką rodė sustojęs S. Girėno laikrodis – likus vos dešimtadaliui kelio iki galutinio tikslo „Lituanica“ sudužo.