Kaip buvo rasti partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago palaikai?
Lie­tu­vos Gy­ven­to­jų Ge­no­ci­do ir Re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­tras apie Adol­fo Ra­ma­naus­ko – Va­na­go pa­lai­kų at­ra­di­mą. 

Mokslininkai sako, kad partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikų radimas yra didžiulio ankstesnio įdirbio rezultatas. Specialistai taip pat atskleidžia, kad geras institucijų bendradarbiavimas leido labai greitai identifikuoti palaikus, kurie atkasti tik praėjusį penktadienį.

Vilniaus universitete šį penktadienį per spaudos konferenciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Peikštenis sakė, kad kapavietė, kurioje su kitais dviem asmenimis buvo užkastas partizanų vadas, atkasta tik prieš savaitę.

Šios savaitės pirmadienį palaikai atvežti į Vilniaus universitetą, jo tyrėjai patvirtino, kad tikrai rasti A. Ramanausko– Vanago palaikai.

Vilniaus universiteto Mokslo prorektorius, Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas savo ruožtu per spaudos konferenciją pabrėžė universiteto, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei teismo medicinos ekspertų bendradarbiavimo svarbą.

Anot jo, šis radinys – tik „ledkalnio viršūnė“.

Ketvirtadienį pranešta, kad Vilniuje, Našlaičių kapinėse Antakalnyje, archeologai rado su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikus. Palaikų autentiškumas nustatytas atlikus teismo antropologinę analizę, kaukolės ir asmens fotografijų sugretinimus bei DNR tyrimus, ketvirtadienį BNS patvirtino Vilniaus universiteto atstovai.

Sudarys komisiją dėl perlaidojimo

Vyriausybė sudarys komisiją dėl partizanų vado Adolfo Ramanausko – Vanago palaikų perlaidojimo, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Tai svarbus įvykis, kad atrasta palaidojimo vieta. Vyriausybė darys viską, kas priklauso, kad būtų tinkamai palaidotas“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras pirmininkas.

„Bus sudaryta Vyriausybės komisija, taip pat tarsimės su dukra, giminaičiais, kaip geriausia įamžinti ir perlaidoti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Sužinojęs apie rastus partizanų vado palaikus Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis teigė, kad pagaliau bus galima tinkamai pagerbti didvyrį.

„Tik ką mane pasiekė žinia, kad Našlaičių kapinėse rasti laisvės kovotojo Adolfo Ramanausko – Vanago palaikai. Pagaliau galėsime tinkamai pagerbti tautos didvyrio atminimą. Tai yra šimtmečio dovana ir noriu pasveikinti tuos žmones, padariusius šį atradimą“, – BNS sakė parlamento vadovas.

Žadama daugiau radybų

Pasak tyrėjų, tose pačiose kapinėse turėtų būti užkasta ir daugiau garsių Lietuvos partizanų, tarp jų – Pranciškaus Prūsai čio-Lapės, Juozo Streikaus-Stumbro ir kitų palaikai. Tikėtina, kad čia gali būti aptikta ir Antano Kraujelio-Siaubūno, paskutinio Aukštaitijos partizano, kapavietė.

VU archeologo docento Gintauto Vėliaus teigimu, pradinis atliekamų archeologinių tyrinėjimų tikslas buvo nustatyti, ar Našlaičių kapinėse buvo užkasami 1956–1969 metų laikotarpiu Vilniuje KGB vidaus kalėjime nužudyti mirties bausme nuteisti asmenys.

Tyrimų metu surasti 27 KGB ir Lukiškių kalėjimuose nužudytų asmenų palaikai. Šiuo metu vyksta šių asmenų identifikavimo darbai. Archeologiniai tyrinėjimai bus tęsiami, ieškoma kitų už Lietuvos laisvę gyvybes paaukojusių asmenų užkasimo vietų.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Birutė Burauskaitė sakė, kad centras jau kelis dešimtmečius ieškojo A. Ramanausko-Vanago palaikų.

„Tikrinome kiekvieną tikrą ir netikrą žinią, visas galimas versijas ir po truputį artėjome prie tikslo. Labai simboliška, kad daugiametis darbas apvainikuotas būtent šiais metais, kai minime A. Ramanausko-Vanago 100-ąsias gimimo metines, kai šiuos metus Seimas yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais. Svarbu ir tai, kad pernai Vyriausybė išgirdo mūsų prašymą ir skyrė paieškoms papildomų lėšų“, – sakė B. Burauskaitė.

Vietą nustatė pagal kito asmens palaikus

Praėjusių metų pradžioje į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC) kreipėsi asmuo, pateikęs informacijos apie čia užkasto artimo giminaičio galimą kapavietės vietą. Šis ir kiti liudijimai padėjo tiksliau nustatyti vieną iš šiose kapinėse esančių sušaudytų asmenų užkasimo vietų.

Taip pat siekta išsiaiškinti, ar čia buvo slepiami tik kriminaliniais, ar ir politiniais nusikaltimais kaltintų bei sušaudytų kalinių palaikai. Šiai hipotezei pasitvirtinus, buvo ieškoma konkrečių asmenų palaikų. Egzekucijų aukų užkasimo vietų paieška vykdyta kryptingai, prieš tai išanalizavus turimus archyvinius šaltinius.

Apie galimai užčiuoptą siūlo galą Vilniaus universitetas kartu su LGGRTC pranešė praėjusių metų gruodį. Tuomet skelbta, jog viso Našlaičių kapinėse galėjo būti palaidota per 2600 asmenų. Daugiausia tai buvo negyvi gimę kūdikiai, įvairiose ligoninėse mirę asmenys, neturintys artimųjų, benamiai, neatpažintų asmenų kūnai. Taip pat šiose kapinėse užkasinėtos medicininės atliekos iš įvairių gydymo įstaigų.

„Tai, be abejo, yra labai džiugi žinia mūsų šaliai ir ypatingai malonu, kad šią istorinę tiesą išsiaiškinome švenčiant mūsų valstybingumo atkūrimo šimtmetį. Anksčiau jau buvo įrodyta, kad šiose kapinėse buvo užkasti nuteistieji mirties bausme 1956–1969 m. laikotarpiu, taip pat ir už politinius nusikaltimus. Tai mums suteikė viltį, kad vykdydami tolimesnę paiešką nustatysime tikslią sušaudytų partizanų palaidojimo vietą. Prognozės pasitvirtino“, – pranešime spaudai teigė VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros profesorius Rimantas Jankauskas.

LGGRTC atliktų tyrimų duomenimis, nuo 1956 iki 1969 metų Vilniuje mirties bausmė įvykdyta 206 asmenims. Iš jų 76 buvo kaltinami politiniais nusikaltimais ir egzekucijos įvykdytos LTSR KGB vidaus kalėjime, 130 nuteisti už kriminalinius nusikaltimus ir sušaudyti Lukiškių kalėjime.

Moksliniai tyrimai atliekami vykdant dar 2008 metais priimtą Seimo rezoliuciją dėl Laisvės kovų dalyvių palaikų užkasimo vietų nustatymo ir tinkamo sutvarkymo.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.