Kad karvėms būtų aiškiau: apie šimtametę laiko sukiojimo tradiciją
Kai ku­rie da­ly­kai me­tams bė­gant ne­si­kei­čia. Kai Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos Bend­ruo­me­nių rū­muo­se 1908 me­tais svars­ty­tas va­sa­ros lai­ko pro­jek­tas, jam in­ten­sy­viai prieš­ino­si ūki­nin­kai. Ir šian­dien va­sa­ros lai­ko įve­di­mui prieš­ta­rau­ja­ma tei­giant, kad „kar­vė ne­sup­ran­ta, kad lai­kas per­suk­tas“.

Pateikiame paaiškinimus, kada pradėtas taikyti vasaros laikas, kodėl jis pradėtas taikyti, ir kokia jo nauda.

Nors pirmosios valstybės 1916 metais įvedusios vasaros laiką – Vokietijos Imperija bei Austrija, mažai pirmą kartą vasaros laikas buvo panaudotas 1908 metais Kanadoje. Mažai žinoma, kad keli šimtai kanadiečių tai padarė prieš aštuonerius metus. 1908 metų liepos pirmą dieną šiandieninio Tander Bėjaus, Ontarijuje esančio miestelio gyventojai persuko savo laikrodžius valanda į priekį.

Tokiu pavyzdžiu greitai pasekė ir kitos Kanados gyvenvietės. 1914 metų balandžio 23 Saskačevano provincijoje esančiame Redžainos mieste taip pat buvo įvestas vasaros laikas. Vinipego ir Brendono miestai vasaros laiką įvedė 1916 metų balandžio 24 dieną. Manitobos provincijos laikraščio „Manitoba Free Press“ 1916 metų balandžio 3 dienos numeryje buvo rašoma, kad vasaros laikas Redžainoje „pasirodė esąs tokiu populiariu, kad įstatymais jis bus įvedamas automatiškai.“

Vasaros laiką išpopuliarino Vokietija

Vis dėlto pasaulis apie vasaros laiką sužinojo tik po to, kai jį 1916 metais įvedė Vokietija. Laikrodžiai Vokietijos imperijoje ir jos sąjungininkėje Austrijoje įpusėjus Pirmam pasauliniam karui, 1916 metų balandžio 30 dieną, buvo pasukti valanda į priekį. Tai lėmė noras sumažinti dirbtinio švietimo naudojimą ir karo metu susiklosčiusių stygiaus sąlygų sumetimais taupyti energiją.

Per kelias savaites idėją pasigavo Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir daug kitų valstybių. Daugelis jų po Pirmojo pasaulinio karo vasaros laiką pamiršo ir prisiminė tik Antrojo pasaulinio metais.

Kas išrado vasaros laiką?

Už vasaros laiko mintį atsakingais derėtų laikyti du asmenis – Naujosios Zelandijos mokslininką George‘ą Vernoną Hudsoną ir britų statybininką Williamą Willettą. 1895 metais Georg‘as Vernonas Hudsonas perskaitė pranešimą Velingtono filosofų bendruomenei, kuriame pasiūlė balandį ir spalį pasukti laiką 2 valandomis pirmyn ir atgal. Idėja sulaukė susidomėjimo, tačiau niekada nebuvo įgyvendinta.

1905 metais, nieko nežinodamas apie mokslininko Naujojoje Zelandijoje teorijas, britas statybininkas Williamas Willettas pasiūlė persukti laikrodžius dvidešimčia minučių į priekį kiekvieną balandžio savaitgalį ir tokiu pat būdu grąžinti laiką spalį, taigi sukti laiką net 8 kartus per metus.

Pirmasis šviesos taupymo įstatymo projektas

Williamo Willetto pasiūlytas šviesos taupymo planas patraukė Britanijos parlamento nario Roberto Pearce‘o dėmesį. Parlamentaras įstatymo projektą 1908 metais pristatė Bendruomenių rūmuose. Pirmasis projekto variantas buvo parašytas 1909 metais ir net kelis kartus pristatytas parlamentui. Vis dėlto dauguma tokiai idėjai prieštaravo, ypatingai jai nepritarė ūkininkai, taigi projektas įstatymu taip ir nevirto.

Williamas Willettas mirė 1915 metais, likus vos metams iki vasaros laiko naudojimo pradžios. Ko gero jis nežinojo, kad ši idėja prieš septynerius metus jau buvo įgyvendinta mažame Kanados miestelyje.

Benjaminas Franklinas – vasaros laiko tėvas?

Pirmąjį siūlymą įvesti sezoninį laiko kaitaliojimą daug kas priskiria Benjaminui Franklinui. Tačiau mintis, kurią amerikietis išradėjas ir politikas 1784 metais įvardino, vargu ar gali būti laikoma esminga modernaus vasaros laiko istorijoje. Jis net nesiūlė keisti laiko. Laiške Paryžiaus žurnalo redaktoriui, pavadintame „Ekonominis projektas šviesos kainų sumažinimui“ Benjaminas Franklinas tiesiog svarstė, kad Paryžiuje žvakės galėtų būti taupomos verčiant žmones keltis anksčiau ryte. Toks Benjamino Franklino pasiūlymas buvo priimtas kaip pokštas.

Sena praktika

Nors vasaros laikas, kaip jį suprantame šiandien, naudojamas vos kiek daugiau nei 100 metų, žinoma, kad senovės civilizacijos panašias praktikas taikė prieš tūkstančius metų. Antai romėnų vandens laikrodžiai skirtingais mėnesiais naudojo skirtingas skales, idant kasdienius grafikus pritaikytų prie Saulės laiko.

Šviesos taupymas šiandien

Vasaros laikas šiandien naudojamas net 70-yje pasaulio šalių ir kasmet jo poveikį jaučia apie milijardas žmonių. Įvedimo pradžios ir pabaigos datos skirtingose šalyse varijuoja.