Fantastika tarpukario Lietuvoje: Vytuko kelionė į Marsą
Fan­tas­ti­nė li­te­ra­tū­ra vi­sa­da tu­rė­jo sa­vo siau­rą ger­bė­jų ra­tą. Ne­ra­si­me fan­tas­ti­kos kū­ri­nių mo­kyk­li­nė­se li­te­ra­tū­ros prog­ra­mo­se, o ką jau kal­bė­ti ir apie su­da­ri­nė­ja­mus po­pu­lia­riau­sių kny­gų są­ra­šus. Ta­čiau fan­tas­ti­ka – se­nas li­te­ra­tū­ros žan­ras, o tai jau nuo­sta­ba ne vie­nam skai­tan­čiam, ta­čiau ki­tas nuo­sta­bus da­ly­kas yra tas, kad šia­me žan­re ne­pras­tai se­kė­si ir tar­pu­ka­rio lie­tu­vių au­to­riams.

Būtent apie tarpukario Lietuvos fantastus, Vilniaus universiteto studentų istorikų korporacijos „Tilia“ rengiamame podcast‘e „Uroboro ašis“, kalbėjo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dokt. Audrius Dambrauskas, tyrinėjantis tarpukario Lietuvos popkultūrą.

Nesuklysime pasakę, kad fantastinės literatūros egzistavimas puikiai atskleidžia, kad Lietuva smarkiai recipavo iš Vakarų ateinančias literatūros sroves bei kultūrines idėjas.

Anot istoriko, tarpukario Lietuvos fantastikos motyvai yra šiek tiek primiršti šių dienų Lietuvoje. Bet ne visiškai. Geriausiai pirmosios Lietuvos Respublikos fantastus prisimena žmonės, kurie Sąjūdžio laikais ar pirmaisiais Nepriklausomos Lietuvos metais (1991–1992 m.) turėjo galimybę perskaityti masiškai perleidžiamas tarpukario autorių knygas. Tačiau daugiau tie kūriniai ir nebuvo perleisti, tad anot Audriaus Dambrausko, nieko keisto, kad ši tema neretam asmeniui atrodo ganėtinai egzotiška.

Neretam gali kilti natūralus klausimas, nuo ko prasidėjo fantastika Lietuvoje? Anot A. Dambrausko, tikrai yra žinoma, kad tiek Jules Verne‘as, tiek Herbert‘as Georg‘as Welles‘as Lietuvoje buvo žinomi dar prieš Pirmąjį Pasaulinį Karą. Su šiais autoriais skaitytojai galėjo susipažinti skaitydami juos rusų ar prancūzų kalbomis, tačiau kai kurios ištraukos jau buvo verčiamos ir į lietuvių kalbą.

"Uroboro ašis" - Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto sudentų istorikų korporacijos "Tilia" naujausias projektas.

Kiek problemiškiau yra atsakyti į kitą klausimą – kas yra toji lietuviška fantastika? Anot istoriko, reikėtų atskirti lietuvių liaudies pasakas, sakmes ar padavimus nuo originalių fantastinių minčių, kurios gimdavo autorių galvose. Tokiu būdu, fantastikos Lietuvos literatūroje pradžią galima būtų laikyti XX a. 3 deš.

Tikrai ne vienam skaitytojui gali kilti natūralus klausimas – o kas gi tie fantastikos autoriai?

Dokt. Audrius Dambrauskas / Korp!Tilia nuotrauka

Audriaus Dambrausko nuomone fantastikos krikštatėviu Lietuvoje derėtų laikyti Justiną Pilyponį (1907–1947). Pirmasis jo kūrinys „Aplink Lietuvą per 80 dienų“ (1928 m.), nors ir buvo nusižiūrėtas nuo Jules Verne‘o, tikrai turi fantastikos elementų. Kūrinio esmė – draugų lažybos, kurių sąlyga – apeiti aplink Lietuvą ne greičiau nei per 80 dienų, einant tik pagal pasienio liniją. Fantastikos elementai aptinkami pačiame siužete, t.y. veikėjų kelionės metu. Pavyzdžiui, netoli Lietuvos sienos požemiuose aptinkama didžiausia pasaulyje netikrų pinigų gamykla, kurioje spausdinama įvairių šalių valiuta. Kitas, tikrai svarbus fantastikos autorius – Viktoras Kropas. Tai savotiškas J. Pilyponio mokinys. 1936 m. išleidžia knyga „Svečiuose pas marsiečius“, kurioje pasakojama apie aštuonmečio Vytuko kelionę į Marsą.

Tačiau vienas žymiausių fantastikos autorių, anot istoriko, būtų Ignas Šeinius (1889–1959). Nors lietuvių skaitytojui jis geriausiai žinomas iš mokyklos laikais skaityto „Kuprelio“, I. Šeinius savo plunksną išbandė ir fantastikos srityje. 1934 m. išleistas „Siegfried Immerselbe atsijaunina“ savo metu buvo daug realistiškesnis nei šiandien. Kūrinyje pašiepiama nacistinės Vokietijos politika bei tuo metu populiarios įvairios atsijauninimo procedūros. Kūrinio pagrindinis veikėjas – Miucheno muziejaus direktorius, nacių rasistinės teorijos teoretikas bei vienas pradininkų – Siegfriedas Immerselbe – supratęs, kad senatvėje jo atmintis nebeveikia kaip anksčiau pradeda ieškoti atsijauninimo būdų. Nors atsijauninimo idėja tarpukario Lietuvoje tikrai nebuvo fantastiška arba labai novatoriška, I. Šeiniaus kūrinys tikrai atitinka fantastikos kūrinio elementus.

Pagrindiniais tokio pobūdžio literatūros skaitytojai buvo įvairaus amžiaus grupės žmones. Įdomiausia yra tai, anot istoriko, kad dauguma tarpukario fantastikos knygų mus pasiekė iš Lietuvos Respublikos karių ar karininkų bibliotekų.

Tačiau fantastika tarpukario Lietuvoje neapsiribojo vien literatūra. Audrius Dambrauskas primena, kad 1927 m. Valstybiniame dramos teatre Kaune buvo statoma tuometinės Čekoslovakijos autoriaus Karelo Čapeko fantastinę pjesę „R.U.R.“, kurioje pirmą kartą istorijoje buvo panaudotas žodis robotas. Tų pačių metų spalio mėnesį Kaune rodomas fantastikos žanro klasika tapęs Fritz‘o Lang‘o filmas „Metropolis“.

Tad fantastikos Lietuvos autorių kūryboje tarpukariu tikrai būta. Tai tikrai vienas iš ženklų, kad Lietuvos populiarioji kultūra tarpukariu buvo tikrai įvairialypė. Nesuklysime pasakę, kad fantastinės literatūros egzistavimas puikiai atskleidžia, kad Lietuva smarkiai recipavo iš Vakarų ateinančias literatūros sroves bei kultūrines idėjas.

Korp!Tilia pirmininkas, vienas iš internetinės laidos rengėjų, Povilas Andrius Stepavičius / Asmeninio albumo nuotrauka

Visą pokalbį apie Lietuvos fantastinę literatūrą tarpukariu kviečiame klausyti podcast‘e „Uroboro ašis“. Šalia laidos įrašo yra nurodyta ir papildoma literatūra, kuri padės pagilinti žinias apie tarpukario Lietuvos fantastikos rašytojus bei jų kūrinius.