DNR tyrimas paneigė vieną populiariausių sąmokslo teorijų apie nacius
Vė­liau jis sa­kė, kad tai su­sap­na­vo. Esą, tai yra vi­zi­ja, ku­rią jam per­da­vė ant­gam­tiš­kos ga­lios. Bū­tent dėl to 1941 Ru­dol­fas Hes­sas – an­tras žmo­gus pa­gal svar­bą na­cių Vo­kie­ti­jo­je, pa­ties Adol­fo Hit­le­rio pa­va­duo­to­jas – ry­žo­si be pa­ly­dos, vi­siš­kai vie­nas skris­ti į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją ir pa­siū­ly­ti de­rė­tis dėl tai­kos su tuo me­tu ar­šiau­siu Vo­kie­ti­jos prieš­u. Bet ar ti­krai tai bu­vo pats Ru­dol­fas Hes­sas?

Ar iš tiesų žmogus, kuris vėliau buvo suimtas, buvo pats Rudolfas Hessas, ar, kaip nori įtiktini jau septynis dešimtmečius vis pakurstoma sąmokslo teorija, nuo šio aukšto rango nacio sunkiai atskiriamas antrininkas, nusiųstas apmulkinti sąjungininkus siekiant kokių nors nedorų tikslų? O gal tai pačių britų pakištas antrininkas?

Net pats JAV prezidentas Franklinas Rooseveltas tikėjo antrininko teorijos teisingumu, kelias dešimtis metų R.Hesso suėmimo incidentas buvo apipintas įvairiausių gandų, o naujausiame tyrime tai pavadinta „keistu perbėgimu“ ir vienu iš paslaptingiausių Antrojo pasaulinio karo epizodų, rašo „Science Alert“.

Koks bebūtų buvęs R.Hesso (arba jo antrininko) tikslas, jis sugebėjo nusigauti iki Škotijos, tačiau iškart buvo sučiuptas dar bebandydamas išsilaisvinti iš parašiuto pančių.

Likusį savo gyvenimą jis buvo karo belaisvis. Niurnbergo teismo procese jis buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos ir keturis vėlesnius dešimtmečius praleido Spandau kalėjime Vakarų Berlyne, kur 1987 metais, būdamas 93, mirė – veikiausiai nusižudė.

Vėliau R.Hesso palaikai buvo kremuoti, todėl pasidarė iš esmės nebeįmanoma sužinoti, ar kalinys, identifikuotas kaip „Spandau #7“, buvo antrininkas, ar tikrasis fiurerio pavaduotojas, kaip kad pats teigė – artimas asmeninis A.Hitlerio draugas ir 16-asis nacių partijos narys.

Nelikus fizinių kalinio palaikų nebebuvo galimybių patikrinti įvairių įrodymų, galimai patvirtinančių ar paneigiančių sąmokslo teoriją, tad buvo kilusi grėsmė, kad tiesa taip ir liks kažkur pilkojoje zonoje.

Pavyzdžiui, „Spandau #7“, esą, neturėjo randų ant krūtinės, turėjusių likti po R.Hesso sužeidimo, patirto nuo kulkos Pirmajame pasauliniame kare, jis neturėjo ir R.Hesso švarplės tarp priekinių dantų. Kalinys labai neįprastai nenorėjo susitikti su savo šeimos nariais ir tvirtino sergąs keista amnezijos forma.

Bet liko vienas pražiopsotas fizinis įrodymas, padėjęs galutinai ir neabejotinai išspręsti šią R.Hesso mįslę.

Praėjus keliems dešimtmečiams po „Spandau #7“ mirties, mokslininkai atsitiktinai išsiaiškino, kad vis dar nesunaikintas 1982 m. paimtas kalinio kraujo mėginys, kuris yra saugomas Walterio Reedo Kariuomenės medicinos centre, JAV sostinėje Vašingtone.

„Apie Hesso kraujo tepinėlį pirmą kartą sužinojau iš atsitiktinio pokalbio, kai atlikinėjau patologijos rezidentūrą Walterio Reedo centre. Tik po kelių metų sužinojau apie su Hessu susijusią istorinę mįslę“, – sakė pirmasis mokslinio tyrimo autorius, į pensiją išėjęs JAV kariuomenės patologas Shermanas McCallas.

S.McCallas, turėdamas kraujo mėginį, sugebėjo surasti ir gyvą vyriškos lyties R.Hesso palikuonį (kurio tapatybė neatskleidžiama) bei gavo galimybę palyginti kraujo tepinėlio DNR su tyrime dalyvauti susijusio galimo giminaičio seilėmis.

„DNR neatitikimas būtų sustiprinęs antrininko teoriją. Bet gavome atitikimą“, – sakė Zalcburgo universiteto (Austrija) mokslininkas Janas Cemper-Kiesslichas.

Anot mokslininkų, DNR analizės rezultatai parodė, jog yra didesnė nei 99,9 proc. tikimybė, jog „Spandau #7“ iš tiesų buvo Rudolfas Hessas. Mokslininkams ir – reikia tikėtis – visuomenei to pakanka, kad kelių dešimtmečių senumo klausimas būtų atsakytas neabejotinai.

„Dėl sėkmingo atsitiktinumo – biologinio pėdsako, gauto iš „Spandau #7“ – tyrimo autoriai turėjo unikalią galimybę ištirti vieną iš dažniausiai sutinkamų Antrojo pasaulinio karo istorijos memų. Sąmokslo teorija, teigianti, kad kalinys „Spandau #7“ yra apsimetėlis, yra labai menkai tikėtina, todėl yra paneigta“, – rašė tyrimo autoriai.

Tyrimą publikavo mokslinis leidinys „Forensic Science International: Genetics“.