A. Ramanausko-Vanago sodyba ir suėmimo vieta – Kultūros vertybių registre
Par­ti­za­nų va­do Adol­fo Ra­ma­naus­ko– Va­na­go tė­viš­kės so­dy­ba ir su­ėmi­mo vie­ta įra­šy­tos į Kul­tū­ros ver­ty­bių re­gis­trą.

Kultūros paveldo departamento (KPD) Penktoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba suteikė šioms vietoms teisinę apsaugą ir pripažino nacionalinės reikšmės objektais, pranešė departamentas.

Į Kultūros vertybių registrą įrašyta A. Ramanausko-Vanago tėviškės sodybos namo vieta Bielėnų kaime, Lazdijų rajone.

A. Ramanauskas gimė JAV, su tėvais į Lietuvą atvyko 1921 metais ir apsigyveno Bielėnų kaime.

Dabar sodybos namo vietoje yra išlikę stambių akmenų pamatai, jie kartu su žemės reljefu įvardyti kaip vertingosios savybės.

Saugoma pripažinta ir Kaune, Kalniečių gatvėje, esanti vieta, kur A. Ramanauską-Vanagą suėmė sovietų pareigūnai. 2012 metais čia pastatytas skulptoriaus Stasio Žirgulio sukurtas paminklas, skirtas Lietuvos partizanų generolui atminti.

Seimas 2018-uosius yra paskelbęs A. Ramanausko-Vanago metais, nes šiemet sueina 100 metų nuo jo gimimo.

Ta proga Lietuvoje rengiamos fotografijų parodos, minėjimai, organizuojami pėsčiųjų bei dviračių žygiai.

Be to, šiemet tikimasi tęsti 2017 metų vasarą pradėtą A. Ramanausko-Vanago ir kitų partizanų bei politinių kalinių palaikų paiešką. Archeologiniai kasinėjimai turėtų būti vykdomi Vilniaus Našlaičių kapinėse Antakalnyje.

Manoma, kad A. Ramanauskas-Vanagas gali būti palaidotas viename kape su dar dviem asmenimis, kurie sušaudyti tą pačią dieną kaip ir partizanų vadas.

A. Ramanauskas-Vanagas vadovavo Dzūkijos partizanams, 1949 metais su kitais partizanų vadais jis pasirašė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją.

Ginkluota kova dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vyko nuo 1944 iki 1953 metų. A. Ramanauskas-Vanagas buvo suimtas 1956 metais, sovietų žiauriai kankintas, o kitais metais jam įvykdyta mirties bausmė.